• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Daugiabučių modernizavimas: ar nepristigs žmogiškųjų resursų?

2014 spalio 5 d.

Senų daugiabučių modernizavimas – teigiamas reiškinys ir gyventojams, ir valstybei. Tačiau reikia stengtis, kad įsibėgėjęs procesas būtų sklandesnis ir nesustotų pusiaukelėje. Tokia pagrindinė mintis buvo išsakyta Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Lietuvos statybininkų asociacijos ir Polistireninio putplasčio asociacijos surengtoje konferencijoje „Pastatų modernizavimas – dabartis ir ateitis“.

Konferencijoje dalyvavę Aplinkos ministerijos atstovai trumpai supažindino su planais ne tik imtis  kvartalinės renovacijos, bet ir masiškai modernizuoti visuomeninės paskirties objektus. Tačiau Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas suabejojo, ar užmojai bus sėkmingi.

„Įvairiose institucijose mėginau išsiaiškinti, kiek mūsų šalyje yra mūrininkų, kiek tinkuotojų. Mėginau sužinoti ir tokių darbininkų poreikį. Deja, to nepavyko padaryti. Mes skaičiuojame gamtos išteklius, bet neturime darbo išteklių registro. Kaip galime objektyviai planuoti procesus, kai nežinome pajėgumų? Ar nesusidursime su situacija, kai fiziškai nebus kam įgyvendinti projektų“? – klausė D. Gedvilas.

Anot jo, statybų sektorius – labai svarbi šalies ekonomikos dalis, todėl būtina susisteminti išteklius, projektų rengimo, siūlymų teikimo ir darbų pirkimo tvarką. Tuomet viskas vyks sklandžiai.

Respublikinių būsto rūmų vadovas Juozas Antanaitis irgi pritarė, kad turi būti supratimas, ko norime ir kokiais būdais to siekiame. „Ne iki galo nustatyti žmogiškieji resursai iš tiesų kelia abejonių, ar būsime pajėgūs modernizuoti tūkstančius pastatų, nes neaišku, kas atliks darbus“, – kalbėjo J. Antanaitis.

Jis priminė, kad Lietuvoje yra 39 797 daugiabučiai namai, iš kurių apie 27,5 tūkst. pastatyti iki 1993 metų. „Kai kas galbūt ir didžiuojasi, kad pas mus apie 96,6 proc. butų yra privati nuosavybė. Tačiau kartu tai sukuria nemažai problemų. Blogiausia, kad privati nuosavybė suprantama tik kaip vieta tarp buto sienų. Bendrosios patalpos, namo stogas, išorės sienos jau traktuojamos ne kaip asmeninis turtas, juo mažai rūpinamasi, tai paliekama likimo valiai“, – apgailestavo Būsto rūmų vadovas.

Urbanistas, bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis mano, kad vien apšiltindami sienas problemų senuose daugiabučiuose neišspręsime. „Sovietmečiu statytose miestų dalyse gyvena daugiausia žmonių. Išorinis tose zonose esančių pastatų atnaujinimas mažai ką sprendžia. Jei pastatų spalva pasikeis, vargu ar pakis socialinė gyventojų struktūra. Juk jaunimas bėga į periferines zonas, o centrinėse dalyse lieka pagyvenę žmonės“, – atkreipė dėmesį M. Pakalnis.

Analizuodamas rajonus, kuriuose stovi seni daugiabučiai, urbanistas čia mato šeimoms nepritaikytą urbanistinę struktūrą. Vis dėlto kai kurių namų tikrai neapsimoka renovuoti, nes ten gyvena paties žemiausio socialinio sluoksnio gyventojai, keliantys begalę socialinių problemų. Todėl reikia galvoti ne apie tai, kaip užkonservuoti tokius namus su juose esančiomis problemomis, bet kaip žmones iškelti ir įkurti kitokiame būste.

„Pasikeitė žmonių gyvenimo stilius. Išorinė renovacija šiandienos poreikių tikrai nepatenkins. Kvartalus ir butus reikia pritaikyti moderniam gyvenimui, kad kokybė būtų kitokia. Reikėtų pasitelkti gerąją užsienio šalių patirtį ir aplink pastatus formuoti sklypus, leisti juos apsitverti, sukurti daugiau individualių erdvių.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad