• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Būstų pirkėjams vis svarbesnis privatumas

2017 kovo 10 d.
Gyvenamųjų namų gyvenvietės „Herkaus alėjos“ vizual.
Gyvenamųjų namų gyvenvietės „Herkaus alėjos“ vizual.

Vilniuje nemažėjant naujos statybos butų ir kotedžų paklausai, aštrėja konkurencija tarp nekilnojamojo turto plėtotojų. Jei prieš 10 ar 15 metų lietuviams tebuvo svarbu apsigyventi dar dažais kvepiančiame naujame daugiabutyje, tai dabartiniai pirkėjai kur kas reiklesni. Šiandien patraukli gyvenvietė jau neįsivaizduojama be išvystytos infrastruktūros ir įvairių viešųjų erdvių puošybos elementų, o nekilnojamojo turto plėtotojai ieško sprendimų, kurie būtų patrauklūs pirkėjams.

Daugiau nei 15 metų gyvenamuosius namus projektuojanti architektė Ingrida Levickienė teigia, kad architektūros, kaip ir bet kurios kitos srities, mados keičiasi – jas diktuoja technologinės naujovės ir kintantys vartotojų poreikiai. I. Levickienė pastebi, kad šiandien naujų kvartalų plėtotojai vis dažniau atsigręžia į šiuolaikinių, neretai nuo miesto šurmulio ir kaimynų akių pavargusių vartotojų poreikius, siūlydami jiems kuo daugiau privatumo.

„2002 metais buvo stengiamasi iš sklypo „išspausti“ kuo daugiau naudos, daugiabučius ar kotedžus sustatant maksimaliai tankiai, tačiau šiandien užsakovų požiūris gerokai pasikeitęs, todėl sulaukiama vis įdomesnių pastatų projektavimo užduočių. Architektai kartu su plėtotojais nuolat ieško išradingų sprendimų, kaip spręsti perpildytų gyvenviečių ir vienas kitam saulę užstojančių daugiabučių problemą, todėl kuriamos atokesnės ir mažesnės gyvenvietės, daugiabučiai statomi didesniais atstumais vienas nuo kito“, – komentavo architektė.

Dėl greito gyvenimo tempo mieste esančiame bute ar kotedže gyventojai norėtų jaustis lyg užmiesčio name, todėl vis daugiau dėmesio skiriama esamai aplinkai arba dirbtinai sukuriami tam tikri kraštovaizdžio architektūros elementai.

Projekto „Naujoji Anglija“ vizual.

Projekto „Naujoji Anglija“ vizual.

Nekilnojamojo turto plėtotojams svarbus kiekvienas kvadratinis metras, tačiau šiandien drąsiau investuojama į privačius kiemelius šalia kotedžų, erdvius balkonus ar lodžijas. Didesnio nuošalumo ir privatumo įspūdis neretai sukuriamas atskiriant kiemelius dirbtiniais kalneliais ir vėliau juos apželdinant. Ištisos kvartalo ribos kartais apsodinamos iki 3 metrų išaugančiomis kalnapušėmis ar kitais augalais, taip užtikrinant, kad ateityje greta išdygus naujam pastatui pavyks išsaugoti gyventojų privatumą.

Anot architektės I. Levickienės, šiandien stebimos dvejopos tendencijos: siekiama suteikti galimybę naujakuriams turėti kuo daugiau privatumo ir mažiau kaimynų, vis dėlto kuriamos sąlygos, esant poreikiui, ryšius su jais megzti.

„Prieš dešimtmetį daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksuose būtų buvę sunku rasti išvystytų želdynų, fontanų, poilsio erdvių ar kokybiškai įrengtų vaikų žaidimų aikštelių bei lauko treniruoklių, o šiandien nekilnojamojo turto vystytojai į savo projektus noriai įtraukia vis įdomesnių mažosios architektūros elementų, apželdinimo, lauko apšvietimo sprendimų. Šiandien tai jau yra būtinybė, o dėl tokių kokybinių rinkos šuolių neabejotinai išlošia naujo būsto pirkėjai“, – teigia I. Levickienė.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad