Per praėjusius metus Lietuvoje būstui įsigyti išleista daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų. Noro įsigyti būstą nenumaldė nė augančios kainos – nekilnojamojo turto plėtotojai gyrėsi rekordiniais butų pardavimų rodikliais, o dalis pirkėjų noriai rinkosi investuoti į antrąjį būstą. Vis dėlto yra ir kita medalio pusė: dėl šoktelėjusių kainų daliai vartotojų prireikia daugiau laiko sukaupti pradinį įnašą.

2016 metais Lietuvoje įsigyto būsto apyvarta sudarė 1,56 mlrd. eurų, arba 22,4 proc. daugiau nei 2015-aisiais, kai namų ir butų pirkėjai išleido 1,27 mlrd. eurų.

Preliminariais Registrų centro duomenimis, pernai senos statybos butų vidutinė kaina visoje Lietuvoje augo 6,4 proc. ir siekė 746 eurų už kv. m. Naujos statybos butai brango 7,9 proc., arba iki 1258 eurų už kv. m. Individualių namų kainų vidurkiai augo atitinkamai 3,9 proc. (350 eurų už kv. m) ir 4,8 proc. (580 eurų už kv. m).

Vis dėlto didžiausią įtaką apyvartos augimui būsto sektoriuje turėjo itin aktyvūs pirkėjai. Per visus metus Lietuvoje sandoriais perleisti 43 710 būsto objektai – 12,2 proc. daugiau nei užpernai. Labiausiai, net 13,8 proc., išaugo butų rinka.

Vilniuje, kuris sudaro ketvirtadalį visos būsto rinkos ir generuoja beveik pusę jos apyvartos, pernai butų pardavimai siekė rekordines aukštumas. Jų perleista 11 153 – tai didžiausias visų laikų rodiklis, pernykščius skaičius viršijęs net 13,8 proc. Senesnės statybos butai sostinėje brango 8,4 proc. ir kainavo 1281 eurą už kv. m, o butų kaina pastaraisiais metais pastatytuose daugiabučiuose kilo 6,7 proc. – 1 kv. m. pirkėjams vidutiniškai kainavo 1549 eurus.

Tuo metu individualių namų rinka sostinėje šiek tiek sulėtėjo: šio tipo būsto perleista 8,5 proc. mažiau nei pernai. Senos statybos namų kaina siekė vidutiniškai 936 eurus už kv. m ir buvo 1,3 proc. mažesnė nei 2015 m., o nauji namai brango 7,1 proc. – vidutiniškai iki 835 eurų už kv. m.

Registrų centro inf.