Praėjusiais metais būsto pirkėjai šalyje vėl atsigręžė į butus. „Swedbank“ suteiktų būsto paskolų butui įsigyti skaičius per 2018 m., palyginus su ankstesniais metais, išaugo 32 proc. Remiantis banko duomenimis, būsto paskolų butams pirkti buvo suteikta du kartus daugiau negu namams įsigyti ar statyti. Prie išaugusio skolinimosi butams įsigyti labiausiai prisidėjo būsto pirkėjų aktyvumas Vilniuje.

„Toliau sparčiai augant šalies gyventojų pajamoms, jų galimybės įsigyti nuosavą būstą tapo dar geresnės. Pavyzdžiui, šalies sostinėje Vilniuje mūsų banko skaičiuojamas būsto įperkamumo rodiklis praėjusių metų pabaigoje priartėjo prie rekordinių aukštumų. Vidutinės naujai suteiktos būsto paskolos suma banke paskutinį metų ketvirtį padidėjo apie 10 proc. – iki maždaug 67 tūkst. eurų, ir pastebimai pralenkė vidutinį būsto kainų augimą“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

Pasak jo, prie išaugusios vidutinės paskolos sumos prisidėjo padidėjęs pirkėjų aktyvumas Vilniuje, kuriame būstas tradiciškai yra brangiausias, ir tai, kad būsto pasiūloje gyventojai ieškojo aukštesnės klasės bei naujesnės statybos būsto.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, būsto paskolų, suteiktų šalies sostinėje, dalis per pastaruosius metus dar labiau padidėjo. Jei 2017 m. Vilniuje buvo sudaroma 34 proc. visų paskolos sutarčių dėl būsto įsigijimo, tai 2018 m. pabaigoje ši dalis išaugo iki 44 procentų.

Trečdalis (31 proc.) visų būsto paskolų pernai metais buvo suteikta Kaune ir Klaipėdoje, ketvirtadalis (25 proc.) – kituose šalies miestuose ir regionuose.

Paskolos įmokoms skiria mažiau pajamų

Nors vidutinė suteiktos būsto paskolos vertė pastebimai išaugo, visgi gyventojų pajamų dalis, kurią jie skiria paskolos įmokoms mokėti, išliko tokia pati ir siekė 26 proc. Be to, kaip rodo „Swedbank“ duomenys, pirkėjai būsto įsigijimui sukaupia maždaug 18 tūkst. eurų pradinį įnašą, vidutiniškai sudarantį apie 21 proc. būsto vertės.

„Matome, kad gyventojai toliau atsakingai vertina skolinimąsi būstui, ir jų finansinės galimybės praėjusiais metais visiškai atitiko, o dažnai – ir gerokai lenkė prisiimamus įsipareigojimus“, – komentuoja P. Ladziato.

Pasak „Swedbank“ atstovo, būsto paskolos sutartį pasirašančio kliento portretas pernelyg nekinta – tai išsilavinęs 34 metų amžiaus gyventojas, gaunantis didesnes nei vidutines pajamas. Beveik du trečdaliai būsto paskolų išduodama klientams, kurie būstą perka kartu su bendraskoliu.

Paraiškas įprato pateikti internetu

Per pastaruosius metus įvyko reikšmingų pokyčių ir klientų elgsenoje. 2019 m. sausį maždaug 7 iš 10 klientų, besikreipiančių dėl būsto paskolos, paraišką pateikė internetu, nors tuo pačiu laikotarpiu prieš metus tokių buvo mažiau kaip pusė.

„Jei praėjusiais metais dar nemaža dalis klientų dėl paskolos būstui rinkdavosi atvykti į banko padalinį, tai šiandien tokių klientų yra mažuma – 90 proc. atvejų su dėl būsto paskolų besidominančiais klientais bendraujame telefonu. Norėdami dar labiau plėsti nuotolines galimybes, praėjusių metų pabaigoje sudarėme sąlygas kredito sutartis pasirašyti interneto banke naudojantis kvalifikuotu el. parašu“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

Pasak jo, naujos galimybės būsto paskolos reikalus tvarkyti neišėjus iš namų leidžia būsto pirkėjams sutaupyti laiko, ir pagrindinį dėmesį skirti kitiems aktualiems su būsto įsigijimu susijusiems klausimams.

Prognozuojama, kad 2019 m. šios nuotolinės galimybės taps dar aktualesnės, nes „Swedbank“ sudarys galimybes pasirašyti būsto paskolų sutartis ir keisti sutarties sąlygas naudojantis kvalifikuotu „Smart-ID“. Šiuo metu besiskolinantys būstui sutartis interneto banke gali pasirašyti naudodamiesi mobiliuoju elektroniniu parašu ir el. tapatybės kortele.

„Swedbank“ inf.