Lietuvoje nuosavame būste gyvena 8 iš 10 žmonių, rodo statistiniai duomenys. Pasak psichologų, istoriškai lietuvius galima priskirti sėslioms tautoms, kurių vienos iš pagrindinių savybių yra pastovumas bei taupumas. Ne veltui tyrimai rodo, kad būstą lietuviai dažniausiai perka vieną kartą per gyvenimą. Tiesa, ši tendencija, pasak NT plėtotojų ir brokerių, pastebimai keičiasi.
Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad laikai, kai tėvai statydavo 300 kv. m namą sau ir dar dviem vaikams, jau praeityje. „Šiuo metu pirkėjai renkasi būstą pagal šiandieninius poreikius. Netgi pasistatę ar nusipirkę namą, po 10 metų nusprendžia jį parduoti ir įsigyti naują, ekonomiškesnį būstą. Šiuo metu itin populiaru keisti dviejų aukštų namą į vieno“, – sako „Capital Pro“ brokeris/partneris Deividas Jezerskas.
Jau vis rečiau pasitaiko atvejų, kuomet šeima, nusipirkusi 3 kambarių butą, jame planuoja gyventi, kol vaikai sulauks 18 metų. „Šeimos pajamoms didėjant arba esant stabilioms, po 4–5 metų kyla klausimas, ar nevertėtų persikelti į erdvesnį butą, kotedžą ar namą“, – pastebi brokeris.
Kita tendencija – būsto plotas mažėja, o pirkėjai ieško efektyviai išnaudojamo ploto bei atsargiai žiūri į butus su didžiuliais koridoriais, renkasi erdvesnes svetaines.
„Per pastaruosius 10–15 m. visų butų plotas vidutiniškai sumažėjo apie 10 kv. m. Jeigu anksčiau paklausūs buvo 60 kv. m ploto butai, tai dabar 50 kv. m. Padidėjo poreikis mažesniems miegamiesiems ir didesnėms svetainėms, labiau vertinamas funkcionalumas, efektyvumas, – komentavo nekilnojamojo turto bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda. – Mūsų vertinimu, dabar efektyviai suplanuotas vieno kambario butas užima iki 35 kv. m, dviejų kambarių – iki 45 kv. m, o atitinkamai trijų – iki 55 kv. m bendrojo ploto.“
Nekilnojamojo turto rinkos ekspertų teigimu, jeigu asmuo gyvena vienas, jis neperka dviejų kambarių buto: taip toli į ateitį negalvoja. Pirminis planas yra vieno kambario butas, o jeigu gyvenime atsiranda antroji pusė, šeima, tuomet svarstomi kiti gyvenamojo ploto variantai.
„Nebėra tolimos ateities planavimo. Nauja karta diktuoja naujas sąlygas nekilnojamojo turto rinkai, nebe taip bijo keisti butą, jeigu jis per didelis ar per ankštas ir nebeatitinka esamų poreikių“, – pasakoja M. Žibūda.
Pasak D. Jezersko, jeigu žmogus nėra sukūręs šeimos ir nutaria keisti turimą būstą į naują, dažniausiai renkasi netgi mažesnį būstą, bet, pavyzdžiui, geresnėje lokacijoje, arčiau miesto centro. „Viengungiai kartais renkasi ir 2 kambarių 35–45 kv. m ploto butus, kad būtų kiek daugiau erdvės gyventi nei vieno kambario bute. Tačiau didesnio ploto, pavyzdžiui, 3 kambarių butą vieni gyvenantys asmenys perka itin retai“, – sako brokeris.
Pagal naujausias apklausas, pirkėjai didžiausią dėmesį skiria ne ploto dydžiui, o efektyvumui ir funkcionalumui. „Šiandien pirkėjams svarbu, kaip išnaudojamas įsigytas plotas, ar būsto langai nukreipti į dvi puses. Pirkėjas mažiau galvoja apie 10 metų perspektyvą – jam svarbiau, kaip jis jaučiasi gyvendamas dabar“, – pastebi M. Žibūda.
