Top Baneris

Biurų rinkoje aštrėja kova dėl klientų

2017 vasario 15 d.
Verslo centras „k29“. Paulius Gasiūno nuotr.
Verslo centras „k29“. Paulius Gasiūno nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Diskusijoje, vykusioje po Lietuvos ir pasaulio makroekonomikos apžvalgos, kurią pristatė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis apžvelgė biurų rinkos tendencijas.

Skirtingai nei gyvenamosios statybos, biurų rinkoje matomas stiprus rinkos „įkaitimas“. Pastarųjų metų užsienio kompanijų paslaugų centrų perkėlimas į Lietuvą suteikė smarkų akstiną investuotojams imtis biurų projektų. Pernai vien Vilniuje įgyvendinti 6–7 nauji projektai, kurie biurų rinką papildė maždaug 90 tūkstančių kvadratinių metrų biurų ploto. Šiemet bus įgyvendinta dar 11 biurų projektų, kurie užims dar 90 tūkstančių kvadratinių metrų. Tai lemia, kad artėjama prie Vakarų Europai įprasto lygio, kai 10–15 procentų biurų pastatų bus neužimti.

Jau dabar pastebima, kad biurų statytojai dėl klientų stipriai konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su anksčiau pastatytais verslo centrais. Nors nauji biurai patrauklesni, patogesni, į juos daugiau investuota, vartotojai vis tiek dar turi galimybę derėtis. Biurų rinkos segmentas šiuo metu neabejotinai yra „karščiausias“.

R. Dargis atkreipė dėmesį į Kauną, kuriame jaučiamas biurų poreikis, plėtojami du rimti projektai, kuriuos vysto SBA koncernas ir „Vičiūnų“ grupė. Klaipėdoje didesnės biurų paklausos nėra, todėl čia didesnių pokyčių šiais metais nebus.

Sandėliavimo patalpų rinkoje „perkaitimo“ ženklų nematyti, nes jie buvo statomi pagal užsakovų pageidavimus – t. y. tiems, kam jų reikia. Logistikos, transportavimo kompanijos pagal jų pačių poreikius stato sandėlius, logistikos centrus, o nekilnojamojo turto vystytojai tikrai neskuba veržtis į sandėlių rinką.

NT eksperto teigimu, prekybos plotų rinkoje pastebimos įdomios tendencijos. Per metus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse nebuvo pastatytas nė vienas reikšmingas, keliolikos ar keliasdešimties tūkstančių kvadratinių metrų prekybos centras. Daugiausiai vyko gana nedidelės apimties (3–5 tūkstančių kvadratinių metrų ploto), vietinės reikšmės prekybos centrų statyba, kurią labiausiai lėmė „Lidl“ plėtra.

Tuo tarpu prekybininkai teigia jaučiantys didesnio ploto poreikį, nes mato vidaus vartojimo rinkos potencialą – šiame rinkos segmente ateityje gali vykti įdomių pokyčių.

Vaizdo įraše – išsamus R. Dargio komentaras apie biurų rinką Lietuvoje:

SEB banko inf.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video