• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Bistrampolio dvaras: verslo ir meno dermė

2014 gegužės 6 d.

Bistrampolio dvaras Panevėžio rajone šiandien klesti ir yra gausiai lankomas turistų. Sunku patikėti, kad vos prieš dešimtmetį jį teko gelbėti nuo visiško sunykimo. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros klebonas kunigas Rimantas Gudelis, ėmęsis gaivinti visiškai nugyventą Bistrampolio dvarą, sako šiandien esantis ramus: dvaras atviras visuomenei – toks ir buvo pagrindinis dar 2006-aisiais pradėtų tvarkybos darbų tikslas.

Neatsakingas šeimininkų požiūris

Bistrampolio dvaras ilgą laiką keliavo iš rankų į rankas: po Antrojo pasaulinio karo jis priklausė Panevėžio hidromelioracijos technikumo mokomajam ūkiui, vėliau – Uliūnų tarybiniam ūkiui. Kurį laiką dvarvietė apskritai neturėjo šeimininko. Atgavus nepriklausomybę, Bistrampolio dvaras atiteko Panevėžio rajono savivaldybei. Jos darbuotojai, rūpindamiesi dvaro likimu, suskubo ieškoti paveldėtojo – Aleksandro Bistramo, tuo metu gyvenusio Londone. Vis dėlto šis, motyvuodamas lėšų stygiumi, dvaro susigrąžinti nepanoro. Panevėžio miesto savivaldybei paskelbus aukcioną, norinčiųjų tapti naujaisiais dvarininkais irgi neatsirado.

1997 metais Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros klebonas, monsinjoras Juozapas Antanavičius, paprašė dvarą perrašyti katedrai tikėdamasis jį atgaivinti. Tačiau rasti lėšų pavyko tik katedros klebonu tapus R. Gudeliui, kurio vadovaujama viešoji įstaiga Jaunimo integracijos galimybių centras (pernai tapusi viešąja įstaiga Bistrampolio dvaru) dvaro likimą perėmė į savo rankas.

„Visa laimė, kad dvaro rūmai turėjo stogą, kuris jį apsaugojo nuo visiško sunykimo. Jaunimo integracijos galimybių centrui pradėjus rūpintis Bistrampolio dvaru, jo būklė buvo labai prasta. Sunykę pastatai, sulaukėjęs parkas – viskas skendėjo krūmynuose“, – tvarkybos darbų pradžią prisiminė šiandien VšĮ Bistrampolio dvarui vadovaujanti Jūratė Ezerskienė.

Pagrindinės dešimtmečius neprižiūrėto dvaro ligos – sutrūnijusios centrinių dvaro rūmų perdangos ir stogo konstrukcijos. Kitų dvaro pastatų – vežiminės, žirgyno, elektrinės, tvarto – būklė, anot J. Ezerskienės, irgi mažai kuo skyrėsi. O arklidės, kluonas, ledainė jau tuomet buvo be stogų arba virtę griuvėsiais. Kai kurių dvaro sodybos elementų ir pastatų apskritai neišliko iki šių dienų. Nebėra ąžuolinių statmenų lentų tvoros, sunyko vandens malūnas, kalvė, kumetynas.

Tvarkybos darbai iki šiol nesibaigia

„Vizija sukurti Panevėžio regiono kultūros centrą, pritraukti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio turistų buvo aiški nuo pat tvarkybos darbų pradžios. Tuo tikslu ir buvo atliktos galimybių studijos, parengtas verslo planas, atlikti skaičiavimai, lyginamoji analizė. Buvo įgyvendinti net trys didžiuliai projektai – du iš jų Europos struktūrinių fondų, vienas – Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis“, – pasakojo J. Ezerskienė. Kad dvarą tvarkė ne sau, o žmonėms, pabrėžė ir kunigas R. Gudelis.

Bistrampolio dvaro parorama

Bistrampolio dvaro parorama

Pradedant tvarkybos darbus, kaip ir dera kultūros paveldo objektuose, atlikti istoriniai dvaro pastatų bei XIX amžiuje įveisto parko tyrimai – istorikas Petras Juknevičius pasirūpino surinkti ir susisteminti visą išlikusią istorinę medžiagą. Kunigas R. Gudelis pasakojo, kad darbų pradžioje gelbėjo ir sovietmečiu atlikti dvaro tyrimai: tuomet Bistrampolio dvarą buvo užsimota pritaikyti pionierių stovyklai ir netgi pradėti projektavimo darbai.

Vienas pirmųjų dar 2006–2008 metais sutvarkytas dvaro parkas. Sulaukus Europos Sąjungos (ES) paramos, parko teritorijoje iškirsti krūmokšniai, pavojų kėlę medžiai, įrėmintas parteris, apsodintas gėlynas. Parko takai suformuoti remiantis senąja sistema. Įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, lauko vandentiekis, įvestas apšvietimas. Tais pat metais, įgyvendinant projektą „Bistrampolio dvaro sodybos restauravimas ir pritaikymas viešojo turizmo reikmėms“, restauruoti centriniai rūmai, juose įrengti viešbutis ir restoranas. Atnaujintas rūmų fasadas, paklotos grindys, sudėti langai ir durys, nutiesti inžineriniai tinklai. 2008–2009 metais, lėšų skyrus Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui, dvare įrengtas geoterminis šildymas.

1850 metais pastatyti klasicizmo stiliaus dviejų aukštų rūmai – stačiakampio plano, suplanuoti įstrižai pasaulio šalių atžvilgiu. Pagrindinį rūmų fasadą puošia portikas su keturiomis kolonomis. Pirmame rūmų aukšte Bistramų giminės valdymo laikais buvo įrengti svečių kambariai, o visą dešiniąją pusę užėmė didelė salė. Antras rūmų aukštas buvo skirtas reprezentacijai: jame buvo įrengti didesni ir mažesni salonai, valgomasis, darbo kabinetas, biblioteka.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad