Statinio informacinį modelį sudaro visas modelių kompleksas: architektūros, konstrukcijų, elektros etc. Ir visi jie sukomponuoti taip, kad būtų galima vieną su kitu lyginti ar padaryti vieną bendrą. Toliau jau reikia atsakyti į klausimą, kurioje statybų fazėje kokio projekto detalumo reikia. Nes pastato idėjos pristatymo metu gal nereikia braižyti rankenos, tad verta susitarti, kad nebūtų gaištamas laikas.
Svarbu ir tai, kad pasitelkiant BIM galima valdyti medžiagų tiekimą. Juk didžiausi nuostoliai projektuose patiriami dėl to, kad kas nors ko nors laiku nepateikė, todėl kuris nors darbininkas padarė mažiau darbo. O nepadarė ne todėl, kad blogai dirbo – jis tiesiog neturėjo kokio nors varžtelio – nepagaminto ar neatvežto. Tada ilgėja projekto trukmė ir atitinkamai auga sąnaudos. BIM naudinga planuojant net medžiagų pakrovimo ar iškrovimo tvarką. Visos šios technologijos yra mūsų galimybė padidinti statybų sektoriaus našumą.
– Bet jei viename projekte tenka naudotis, sakykime vaizdžiai, šimtu programų, ar tai tikrai palengvina BIM naudotojų dalią?
– Išties nėra paprasta, kai įrankių daug, o programų kūrėjai dirba su skirtingais formatais ir standartais. Jeigu statybininkui ar statytojui teks dirbti su paslaugų teikėjais, kurių kiekvienas naudojasi skirtingais produktais, jis turės sumodeliuoti, kaip su ta informacija tvarkytis. Ir tai yra iššūkis. Taigi BIM tikrai reikia papildomo dėmesio, netgi specialios pareigybės – informacinio modelio koordinatoriaus ar net dviejų, kurie surinktų visą informaciją ir ją suvestų į vieną sistemą. Ši pareigybė tokia pat reikalinga, kaip ir projekto vadovo, ji tikrai atsipirks – be tokios pagalbos neįmanoma išsiversti, kol nėra galutinai parengto tarptautinio standarto formato.
Noriu pabrėžti, kad įmonėms reikia atlikti daug veiksmų iki pradedant naudotis BIM įrankiais. Reikia turėti savo klasifikatorių, apsispręsti, kas kokiais vardais vadinama, kur laikoma tam tikra informacija, kad dirbti atėjusio žmogaus nereikėtų sudėtingai mokyti.
– Patyrę vairuotojai pradedančiuosius ragina pirmiausia išmokti vairuoti automobilį su mechanine pavarų dėže, o tik tada pereiti prie automatinio valdymo. Ar planuodami mokytis dirbti su BIM įrankiais galime tikėtis išvengti braižymo pieštuku etapo?
– Čia tinka tas pats mokymosi eiliškumas. Statybos arba konstrukcijų mokslas paremtas patirtimi, taip pat inžinerine intuicija. Visa kita yra įrankiai. Ir jeigu įrankis pateiks informaciją, o projektuotojas nežinos, kodėl ji vienokia ar kitokia, galima pridaryti baisių klaidų. Mistifikuoti nevalia jokių įrankių, reikia suvokti, ką modeliuoji. Projektavimas nėra fundamentinis griežtų taisyklių mokslas, kur žinotum, kad teisingai išpildęs sąlygas gausi teisingą atsakymą. Čia mokslas, paremtas empirika, ir modeliuoti turi pats.
BIM siūlo labai daug prielaidų, daug pasirinkimų, privalai žinoti visą abėcėlę, išmanyti, kaip sumodeliuoti, kad gautum tokį atsakymą, pagal kurį suprastum, ar gerai, ar blogai veikia konstrukcija. Be žmogaus patirties neapsieisime. Nereikėtų galvoti, kad nusipirkus programą užteks turėti technikos specialistą, kuris spaudys mygtukus. Čia ne tas produktas, čia ne konvejeris. Čia kaip automatizuotos staklės, kurios leidžia efektyviau atlikti tam tikrus procesus, bet ruošinį ar prototipą vis vien tenka pasidaryti.
– Programinė įranga, reikalinga statinio informaciniam modeliavimui, yra brangus įrankis. Gal užsakovui pasirodys, kad BIM naudojantis projektuotojas ar rangovas jam per brangus?
– Išties didžiausią naudą BIM ir teikia statytojui. Jis turi laiku ar ne laiku pastatytą objektą, jam dėl to gali grėsti teismai. Tik ne visada suvokiama, kokios tų problemų priežastys, ne visada pasistengiama jas išanalizuoti. Bet nuo pradžios iki pabaigos peržiūrėjus BIM įrankiais valdyto projekto istoriją, palyginus ją su projektu, kuris įgyvendintas be tokio įrankio, bus akivaizdu, kad šis viršijo biudžetą, nes jame buvo kur kas daugiau klaidų, kurių taisymas kainavo.
Bet dažniausiai, jei turime reikalą su pirmą projektą pradedančiu statytoju, jam bus sunku patikėti, kad daugiau sumokėjęs už projektavimą sutaupys statydamas, nes nereikės taisyti klaidų. Juk galbūt statytojas ir nesumokės už tą taupymą – gal nukentės ne jis, o subrangovas, jei, pavyzdžiui, kas nors blogai apskaičiavo medžiagų kiekius.
Lietuvoje kiek nestandartiškai suprantame, kas yra sėkmingas projekto įgyvendinimas. Juk statant svarbu ne sutaupyti, o tilpti į numatytą biudžetą. Sėkmė – suprojektuoti tiksliai, kaip reikėjo, pastatyti tai, ko norėjo užsakovas, nepadidinus kainos ir laiku. O naudojant BIM įrankius tai įmanoma. Šiandien, kai planuojama objektą pastatyti už 100 vienetų, galiausiai tai kainuoja 130–150 vienetų. Lietuvoje gal ir daugiau, nes tikslinė kaina sumažinama dėl viešųjų konkursų.
– BIM propaguotojai pabrėžia, kad šis įrankis naudingas nuo pat pradinės idėjos fiksavimo iki statinio utilizavimo. Kaip šie įrankiai veikia pastato eksploatacijos periodu?
– Lietuvoje jau yra įgyvendintų projektų, kur naudotojai gavo trimačiu modeliu pateiktą pastato priežiūros instrukciją, bet ja nesinaudoja, nes neturi reikiamos kompetencijos… O šiaip statinio informacinis modeliavimas naudingas ir eksploatuojant, ir keičiant, rekonstruojant pastatą. Juk gali užprogramuoti sistemą taip, kad, pavyzdžiui, gautum informaciją, jog kokias nors detales turėsi pakeisti po mėnesio ar pan. Kalbant apie išmaniuosius pastatus (o išmanusis yra tas, kuris yra patogus, komfortiškas ir saugus namas), kur įdiegiami tam tikri stebėjimo jutikliai, tai sistema čia gali net įspėti apie galimus pavojus – užliejimą ar pan.
– Ar verta BIM įrankiais naudotis įgyvendinant nedidelio masto projektus?
– Darbo tiek pat yra ir darant didelį, ir mažą projektą.
