KTU mokslininkų siūloma šarminės betono korozijos prevencinių priemonių metodika buvo sukurta įvertinus šiai korozijai vykti būdingas vertes, panaudojus penkių skirtingų Lietuvos karjerų, esančių vakarinėje, vidurinėje ir rytinėje šalies dalyse, užpildus bei AB „Akmenės cementas“ pagamintą cementą.
Pagal šią metodiką betono bandiniai 20 savaičių laikyti garų aplinkoje 60 laipsnių temperatūroje, o kas penkias savaites būdavo nustatomi bandinių masės ir deformacijų pokyčiai.
„Mūsų nuomone, RILEM AAR-4.1 metodika yra tinkamiausia nustatant šarminę betono koroziją Lietuvos sąlygomis, nes atlikus eksperimentus gauti lokalūs šarminės betono korozijos židiniai buvo iš esmės tokie pat, kaip ir susidarantys įvairiose statybinėse konstrukcijose natūraliomis eksploatavimo sąlygomis. Ši metodika leidžia aptikti skirtumus betono sudėtyje panaudojus skirtingus Lietuvos karjerų užpildus. Tačiau žinant mūsų šalyje vyraujančią šarminės betono korozijos specifiką, kurią atkartoja eksperimentai pagal RILEM AAR-4.1 metodiką naudojant Lietuvos karjerų užpildus (vyrauja lokalūs paviršiaus atšokimai, o bandinių plėtra išlieka panaši), buvo patobulintas šarminės betono korozijos vertinimas – išskiriant vizualinę bandinių paviršiaus būklę“, – komentavo pašnekovas.
Taikant KTU mokslininkų siūlomą metodiką nustatyta, kad 20 proc. cemento pakeitus pucolaniniu priedu – malta opoka, betono su didesniu Na2Oekv kiekiu bandinių plėtra padidėjo iki 4 kartų, o šarminė betono korozija pasireiškė išoriniu ir vidiniu bandinių plyšių tinklu. Teigiama, kad rezultatams didelę įtaką padarė portlandcemenčio tipas ir užpildo karjeras.
40 proc. portlandcemenčio pakeitus malta opoka, betono bandinių plėtra buvo nedidelė, šarminė betono korozija nepasireiškė jokiais lokaliais atšokimais ar dėmėmis, tačiau toks didelis maltos opokos kiekis gerokai pakeitė betono mišinio konsistenciją, t. y. jis tapo labai standus. Pucolaniniai priedai yra efektyvūs stabdant šarminę betono koroziją, tačiau jų poveikis turi būti eksperimentiškai nustatomas naudojant pakankamą kiekį ir konkrečias medžiagas (užpildus, cementą).
„Šiuo metu remdamiesi atliktais tyrimais galime teigti, kad CEM III/B-S 32,5N SR cemento naudojimas yra veiksmingiausia prevencinė priemonė stabdant šarminę betono koroziją Lietuvos sąlygomis, t. y. naudojant labiausiai reaktyviomis priemaišomis užterštus vietos užpildus“, – apibendrino KTU SMKTC direktorius dr. E. Ivanauskas.
Atsakomybė už kokybę – gamintojams
Anot pašnekovo, įgyvendinant įvairius statybos projektus, projektuotojams įvardijus pasirinktoms konstrukcijoms aplinkos poveikio klases XR1 ar XR2, statybos rangovas turės konstrukcijas įrengti būtent iš šias aplinkos poveikio klases tenkinančio betono mišinio. Atitinkamai betono mišinio gamintojas turės užtikrinti reikiamo betono mišinio tiekimą ir prisiimti atsakomybę už jo kokybę.
„Natūralu, kad asmenys, planuojantys gaminti betono mišinius ar konstrukcijas, kurie atitiktų aplinkos poveikio klases XR1 (agresyvi aplinka, kurios santykinė drėgmė – didesnė kaip 80 proc., o betone yra laisvos drėgmės) arba XR2 (labai agresyvi aplinka, kai betone yra laisvos drėgmės ir papildomai patenka Na ir K junginių, pavyzdžiui, su ledą tirpinančiomis druskomis), projektuojamų sudėčių tinkamumą turėtų patikrinti bandymais laboratorijose.
