Pasiūlė prevencines priemones
KTU SMKTC direktorius dr. E. Ivanauskas akcentavo, kad Lietuvoje dažnas šarminės betono korozijos padarinys – betoninių paviršių pažeidimai, todėl labai svarbu rasti būdų, kaip suvaldyti šį procesą, ir rinkai tiekti betoną, atsparų šarminei korozijai.
„Ši tema aktuali daugiau kaip 70 metų, mokslo pasaulyje apie tai parašyta daug publikacijų ir atlikta tyrimų. Šarminės korozijos tyrimai ir prevencija – šiandien labai aktuali tema, mat net ir naudojant esamas apsaugos priemones ne visada pavyksta nuo korozijos apsisaugoti. Todėl šioje srityje nuolat dirbama ir vis ieškoma naujų būdų, pasižyminčių efektyvesniu veikimu ir universalumu“, – aiškino KTU mokslininkas.
Lietuvoje šarminė betono korozija pradėta stebėti ir tirti 1969-aisiais. Dar 1969−1975 metais Statybos ir architektūros mokslo tyrimo instituto ir buvusio ,,Orgtechstatybos“ tresto specialistai nagrinėjo šarminei korozijai būdingus reiškinius gyvenamuosiuose (daugiausia stambiaplokščiuose) namuose Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Akmenėje ir kt.
Vienas būdingiausių šarminės betono korozijos požymių – dėl pakankamos eksploatacinės drėgmės susidarančios kintamos betono irimo (plėtimosi) deformacijos. Būtent dėl to padidėja statinių priežiūros išlaidos ir sutrumpėja patikimo jų tarnavimo laikas.
Lietuvoje statiniuose dažniausia šarmų ir silicio dioksido reakcija, kuri sukelia betono paviršiaus išskilinėjimų arba nuspalvinimą. Tokių pažeidimų dažniausiai susidaro betoninių grindų konstrukcijose pastatų viduje (paviršiaus išskilinėjimas) arba pastatų išorėje (paviršiaus nuspalvinimas ir gelio apnašos). Pašnekovo teigimu, betono paviršius veikiant šalčiui gali išskilinėti net ir tuomet, jei šarminės korozijos procesas nevyksta, o apnašos ir dėmės šalia plyšių gali būti drėgmės skverbimosi ir druskų išplovimo padarinys, tad visos irimo formos turėtų būti įvertinamos atliekant betono struktūros būklės tyrimą.
„Įprastai šarminė betono korozija vyksta, kai betono gamybai naudojami užpildai turi opalo, chalcedono, titnago, opokos ir kitų reaktyvių priemaišų, kurios reaguoja su cemente esančiais šarmais. Kone visi Lietuvos žvyrynai yra užteršti šiomis priemaišomis. Todėl būtina nustatyti jų reaktyvumą šarmų požiūriu. Beveik kiekviena šalis turi pasirengusi bandymo metodus, kurie geriausiai tinka ir atspindi eksploatacines konstrukcijų sąlygas bei būdingus pažeidimus“, – rekomendavo dr. E. Ivanauskas.
KTU SMKTC mokslininkai, įvertinę Lietuvoje vykstančios šarminės korozijos tendencijas ir būdingus konstrukcijų pažeidimus, siūlo taikyti RILEM AAR-4.1 pagrindu patobulintą bandymo metodiką, kuri, palyginus su visais šiuo metu žinomais vertinimo ir prevencijos būdais, yra bene optimalus sprendimas išvengti šios problemos ir apsaugoti statybos įmones nuo galimų nuostolių taisant defektines konstrukcijų vietas.
Kadangi šiuo metu Lietuvoje nėra pasiūlyta geresnių šarminės betono korozijos vertinimo metodikų, kurios būtų eksperimentiškai patikrintos naudojant Lietuvos karjerų užpildus, KTU siūlomos metodikos privalumas yra tai, kad bandinių nereikia laikyti šarminiame tirpale, o to paprastai nebūna natūraliomis sąlygomis. Bandymų trukmė – iš dalies trumpa (apie 20 savaičių), palyginti su kitomis pasaulyje taikomomis betono prizmių metodikomis (nuo 9 mėnesių ir ilgiau).
