Bernardinų bažnyčios šildymas: koks sprendimas racionaliausias?

Bernardinų bažnyčios šildymas: koks sprendimas racionaliausias?

Šilumos šaltiniu pasirinkus šilumos siurblį, kilovatvalandė šilumos energijos kainuotų 4–5 centus, priklausomai nuo sistemos naudingumo koeficiento.

Kitas klausimas – investicijos. Vienas efektyvesnių sprendimų būtų įrengti šilumos siurblį „oras–vanduo“. Pastaraisiais metais žiemos atšiaurumu nepasižymėjo, klimatas šaltuoju metų laiku pas mus palyginti švelnus, todėl toks šilumos siurblys veiktų tikrai efektyviai. Žinoma, visiškai atsisakyti centralizuoto šilumos šaltinio nerekomenduojama, jis labai praverčia spustelėjus didesniam šalčiui.

Dar vienas variantas – vietos dujinė katilinė. Šalia Bernardinų bažnyčios esančioje stačiatikių cerkvėje šildomasi deginant gamtines dujas vietoje įrengtoje katilinėje. Čia šildymui išleidžiama dukart mažiau, negu būtų naudojamasi centralizuotu šildymu. Analogišką sprendimą galima įgyvendinti ir Bernardinų bažnyčioje. Žinoma, reikėtų pasverti, ar verta visiškai atsisakyti centralizuoto šildymo.

Grindinio šildymo sistema yra labai palanki siekiant energinio efektyvumo. Pasirinkus kondensacinį dujinį katilą, sąnaudos šildymui, palyginti su dabartinėmis, gerokai sumažėtų.

Įsirengti spindulinį dujinį šildymą nerekomenduotina. Viena vertus, vargu ar paveldosaugininkai pritartų tokiam sprendimui. Patalpų lubos būtų iškabinėtos šildymo prietaisais, šie užgožtų meno vertybes ir tiesiog sudarkytų paveldo objektą.

Spindulinis šildymas nekeltų komforto ir bažnyčioje susirinkusiems maldininkams. Jausmas būtų toks, kad kaista tik galva, o visam kūnui dar šalta. Šilumą spausti iš viršaus į apačią yra gana sudėtinga. Kai ji spinduliuoja iš apačios į viršų, pasiekiamas kur kas didesnis komfortas.

Įrengti kietojo kuro katilinę ekonomiškai gal ir būtų priimtina. Tačiau vargu ar šis sprendimas įmanomas miesto centre, be to – paveldo objekte. Kiti galimi sunkumai – reikėtų atskiros patalpos kurui sandėliuoti, o rūkstantis kaminas Bernardinų sode iš karto sulauktų neigiamų atsiliepimų dėl estetikos ir aplinkos teršimo.

Renkantis alternatyvų šilumos šaltinį tarp šilumos siurblio ir dujinio šildymo, „Robert Bosch“ specialistai pirmenybę teiktų dujiniam šildymui. Tokį pasirinkimą lemia kur kas mažesnės pirminės investicijos.

„Viessmann“ pasisako už šilumos siurblį

Kompanijai „Viessmann“ yra tekę įgyvendinti ne vieną projektą įrengiant šildymo sistemas maldos namuose. Ne vienuose jų buvo panaudotos atsinaujinančiosios energijos priemonės: šilumos siurbliai, saulės kolektoriai. Vienais atvejais to buvo reikalaujama skiriant Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą. Kitais atvejais pirmenybė buvo teikiama autonominei dujinei katilinei, atsisakant miesto centralizuoto šildymo. Vienas tokių pavyzdžių – Vilniuje esanti Šv. Jono Bosko bažnyčia.

Vertinant Bernardinų bažnyčios situaciją, vienas didesnių privalumų čia yra įrengta grindinio šildymo sistema. Kaip alternatyvų šilumos šaltinį „Viessmann“ specialistai rinktųsi iš trijų variantų: dujinį katilą, šilumos siurblį arba skystojo kuro katilą. Įrengti kietojo kuro ar granulinį katilą būtų netikslinga, nes toks reikalautų nuolatinės priežiūros, reikėtų nemažo ploto patalpų kurui sandėliuoti. Iškiltų ir aplinkos taršos klausimas.

Šildantis dujomis, ypač kai dabar yra atpigusios gamtinės dujos, šilumos kilovatvalandės kaina būtų tikrai priimtina.

Temos: Bernardinų bažnyčia, Šildymas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai