Bernardinų bažnyčios šildymas: koks sprendimas racionaliausias?

Bernardinų bažnyčios šildymas: koks sprendimas racionaliausias?

Tuomet svarstyta galimybė ne šilumą gauti iš centralizuotų tinklų, bet įrengti šilumos siurblius. Tam būtų reikėję apie 580 tūkst. eurų.

G. Germanavičius būtų linkęs svarstyti ne grindinio, bet spindulinio šildymo variantą. Tačiau čia pat susizgribo, kad tokiu atveju bažnyčioje reikėtų sumontuoti papildomas sistemas, o to paveldosaugininkai tikrai neleistų. Tiesa, to gal ir nebūtina daryti, užtektų išnaudoti jau esamus inžinerinius tinklus.

„Galbūt reikėtų keisti šilumos šaltinį į taupesnį? Tuomet galėtume išnaudoti grindinį šildymą ir patalpas šildyti ne tik savaitgaliais, bet ir nuolat“, – sakė G. Germanavičius.

„Buderus“ pirmenybę teiktų dujiniam šildymui

Situaciją dėl alternatyvaus Bernardinų bažnyčios šilumos šaltinio analizavo kompanijos „Robert Bosch“, atstovaujančios Lietuvoje „Buderus“ šildymo įrangai, pardavimų vadovas Eimantas Marcinkevičius ir pardavimų asistentas Viktoras Stanynas.

Esamos padėties apžvalga

Vertinant esamus duomenis, Bernardinų bažnyčios šilumos energijos poreikis yra didžiulis – apie 0,5 MW. Momentinį tokių patalpų šildymą galima palyginti su krovininio traukinio pajudėjimu iš vietos, kai reikia didelės jėgos. Įsibėgėjęs sąstatas juda tolygiai ir nebenaudoja tiek daug energijos.

Todėl ir Bernardinų bažnyčioje geriausias sprendimas būtų tolygus patalpų šildymas, nors ir labai nedidele temperatūra. Atšalusius paviršius staiga pašildžius 50–60 laipsnių, jie dėl staigaus temperatūros skirtumo gali imti skilinėti. Jeigu grindys būtų tolygiai šildomos 20–30 laipsnių šilumnešiu, jokių nesklandumų nekiltų. Be to, esant aukštesnės temperatūros poreikiui, patalpos kur kas greičiau įšiltų.

Kalbant apie išlaidas, jos, patalpas šildant nuolat žemesne temperatūra, neturėtų būti didesnės nei tuomet, kai šildoma tik kartą per savaitę, bet aukšta temperatūra.

Grindinio šildymo sistema, tokia, kokia yra sumontuota Bernardinų bažnyčioje, vertinant ir energinio efektyvumo, ir komforto aspektu, yra viena geriausių. Tačiau ją reikia tinkamai eksploatuoti, kad patalpose susidarytų tinkamas mikroklimatas. Norint, kad žiemą atšalusios patalpos staigiai įšiltų, reikia mažiausiai pusdienio. Tačiau tai gali užtrukti ir ilgiau, priklausomai nuo to, kiek įšalusios sienos, kiek patalpose susikaupę drėgmės. Visi šie veiksniai, nešildant patalpų nuolatos, kenkia pastato konstrukcijoms, freskoms, paveikslams, medžio skulptūroms.

Reikia įvertinti ir tai, kad į pamaldas susirenka nemažai žmonių – jie irgi išspinduliuoja tam tikrą kiekį šilumos energijos. Tad šildant tolygiai, nors ir neaukšta temperatūra, patalpose būtų 10–12 laipsnių, o susirinkus žmonėms temperatūra pakiltų dar keliais laipsniais ir šalta tikrai nebūtų. Žmonėms išsiskirsčius, nors ir plačiai pravėrus duris, patalpos staiga neatšaltų, nes betonas grindyse dar kurį laiką išlieka šiltas net ir visiškai išjungus šildymą.

Galimi sprendimai

Svarbiausias klausimas, kurį reikia kelti – koks šilumos šaltinis Bernardinų bažnyčiai šildyti yra tinkamiausias? Svarstant alternatyvas, pirmiausia reikėtų apskaičiuoti kilovatvalandės kainą, nepamirštant energiją naudoti efektyviai.

Šiuo metu centralizuotai tiekiamos energijos Vilniaus mieste kilovatvalandės kaina yra 6 centai. Įrengus vietos dujinę katilinę su kondensaciniu katilu, kilovatvalandė šilumos energijos kainuotų apie 3 centus.

Temos: Bernardinų bažnyčia, Šildymas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai