Birželio 9-ąją Lietuvos ambasadoje Berlyne vyks parodos, skirtos Kauno architektūros istorijai, „Kauno modernistiniai interjerai. Kaunas – neatrastoji Europos modernizmo sostinė“ atidarymas bei diskusija. Diskusijos tema – modernistinė Kauno architektūra ir jos sąsajos su Europos architektūra. Diskusijoje dalyvaus architektūros istorikės dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas) ir profesorė Natascha Meuser (Hochschule Anhalt, Dessau). Jos diskutuos apie tai, kas mūsų architektūrinį peizažą skiria ir sieja su to laikmečio Europos, ypač Vokietijos, architektūra.
Paroda ir diskusija – Kauno architektūros istorijos mėnesio programos dalis. Kauno architektūros mėnuo startavo gegužės 17-ją – Berlyno architektūros muziejaus galerijoje pristatyta architekto Gintaro Balčyčio kuruota paroda „Kauno tarpukario architektūra“. Ši paroda tapo pirmąja Lietuvos architektūros paroda šioje šalyje, tad sulaukė didelio architektų ir architektūra besidominčiųjų dėmesio. Paroda įtraukta į Berlyne vykstančios Ilgosios mokslų nakties programą.
Organizatorių teigimu, paroda „Kauno modernistiniai interjerai. Kaunas – neatrastoji Europos modernizmo sostinė“ atskleis dažniausiai kol kas tik architektūros ekspertams pažįstamas mūsų laikinosios Lietuvos sostinės architektūrines erdves – išlikusius miesto tarpukario architektūros pastatų interjerus, kurie tuo metu žavėję savo modernumu, išlaikė regionui būdingus bruožus ir architektūrinius atspalvius.
LR kultūros atašė Vokietijoje dr. Gabrielės Žaidytės teigimu, „Kauno modernistiniai interjerai. Kaunas – neatrastoji Europos modernizmo sostinė“ kaip ir paroda „Kauno tarpukario architektūra“ – renginiai, kviečiantys susipažinti su moderniosios architektūros raidą Kaune 1919–1940 metais iliustruojančiais projektais. „Malonu, kad Berlyne, mieste, kuriame, kaip teigiama, galima atrasti visko, todėl gyventojus sunku kažkuo nustebinti, Lietuvos architektūros istorijai skirti renginiai sulaukė tokio didelio dėmesio, kad paroda pateko ne tik į itin prestižines Berlyno erdves, bet ir buvo įtraukta į Berlyno mokslų naktį, tad teko papildomai spausdinti parodos katalogų, kurių neužteko visiems norintiems. Ji tapo dar viena galimybe Kauno tarpukario architektūrą pristatyti kaip integralią XX. amžiaus Europos architektūrinio peizažo dalį“, – kalbėjo G. Žaidytė.
Architektūros istorikės, dr. M. Drėmaitės įsitikinimu, tarpukario Kauno modernizmo architektūra laikoma fenomenu, mat vos daugiau nei per dešimtmetį buvo pastatyta moderni Europos sostinė. „Šiandien jau galime kelti klausimą, koks tas Kauno modernizmas, kokios įtakos ir idėjos susitiko šiame mieste ir kaip jos buvo įgyvendintos? Tradicinis požiūris į architektūrą bei tradicinės statybos technologijos, didelis troškimas sukurti nacionalinį stilių ir iš Vakarų Europos architektūros mokyklų atkeliavusios radikalaus modernizmo idėjos pagimdė tai, ką šiandien galėtume vadinti vienu iš ankstyviausių regionalizmo atvejų modernistinėje architektūroje“, – komentavo M. Drėmaitė.
Parodos „Kauno interjerai. Neatrastoji modernizmo sostinė“ atidarymas ir diskusija vyks birželio 9 d. 18 val. LR ambasadoje Vokietijoje Charitestr. 9, 10117 Berlyne.
Parodą galima aplankyti birželio 10–liepos 1 dienomis, pirmadienį – ketvirtadienį 10–13 ir 14–16 val.
Projekto rengėjai: LR kultūros atašė Vokietijoje, Kauno architektūros festivalis.
Partneriai: DOMPublishers, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius.
Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.
