Justina GRAINĖ

Kiekvienais metais vos atšilus orams prasideda ir balkonų bei terasų sezonas, kai tiek privačių namų, tiek daugiabučių gyventojai praktiškai persikelia į būsto erdves, pritaikytas gyvenimui atvirame ore. Specialistai sako, kad kažkada dažniau kaip sandėliukai tarnavę balkonai šiuo metu atgimsta naujai. Tuo įsitikinęs ir architektas, profesorius Gintaras Čaikauskas: „Butai be balkonų Lietuvoje praktiškai nedomina pirkėjų“. Kaip juos įsirengti, kad nevargintų saulės spinduliai ar netrikdytų vėjai? 

Turtinga ribos tarp lauko ir vidaus trynimo istorija – nuo „latrinos“ iki prancūziško balkonėlio

„Konstrukcijos, išsikišančios už fasadų plokštumų atsirado tikrai labai seniai, manoma, kad gal net prieš kelis tūkstantmečius“, – sako architektas, profesorius G. Čaikauskas, studijos „Architektūros linija“ vadovas. Kalbėdamas apie balkonų ir terasų istoriją jis atkreipia dėmesį, kad istorijoje šios pastato dalys turėjo įvairias funkcijas. „Jų laikančiosios dalys – balkiai – suformavo šio elemento sąvoką ir, germanų kalbų pagrindu, sukūrė pasaulyje plačiai vartojamą „balkono“ pavadinimą. Viduramžiais ėmė plisti ištisinių išorės galerijų tradicija. Šis labai racionalus, santykinai paprastas ir nebrangus sprendimas, padėjo išvengti vidaus koridorių. Lietuvoje visi puikiai žinome Trakų pilies vidinio kiemo medinius tiltelius, apstu tokių pavyzdžių ir senamiesčiuose“, – sako profesorius.

Jeigu miestiečių namuose šie sprendiniai turėjo utilitarią ar ūkio paskirtį, tai prabangesniuose statiniuose – pilyse, rūmuose, dvaruose terasos ir balkonai tapdavo svarbiais prabangos ir dekoro elementais, kartais – net valdžios simboliais. Iš jų būdavo apžvelgiamos valdos, sakomos kalbos, bendraujama su visuomene ir pan.

_{Studijos „Architektūros linija“ projektuoti privatūs projektai. Norbert Tukaj nuotr.}

G. Čaikauskas primena, kad daugumai gali būti girdėtas ir „latrinos“ terminas: „Dabarties laikais gana romantiškai atrodantys nedideli tūriai ant pilių sienų tuomet atlikdavo labai pragmatišką funkciją. Šiltesniuose kraštuose – Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje ir kt. atsirado „balkonetės“ sprendinys (didesnių balkonų įrengimas tankiai užstatytuose miestuose buvo ribojamas), kurį dabar dažnai vadina „prancūzišku balkonėliu“. Tai – efektingas, bet inžineriškai gana paprastas sprendimas, suteikiantis patalpai galimybę turėti duris ar įstiklintą angą iki pat grindų. Tokiu būdu sukuriamas didesnis, betarpiškas patalpos ir išorės ryšys. Stovėdami patalpos viduje, galime jaustis beveik kaip lauke. Žinoma, erdvesni balkonai suteikia daugiau funkcinės laisvės – juose galima pastatyti lauko baldus ir pan.“

Balkonas – kaip būtinoji pastato dalis

Nors istorija rodo, kad balkonai mus pasiekė iš šiltųjų karštų, Lietuvoje šiai pastato daliai kyla didesni reikalavimai, kuriuos diktuoja mūsų klimatas.

• Klimato ypatybės. Architektas G. Čaikauskas atskleidžia, į ką svarbu atkreipti dėmesį, projektuojant balkonus Lietuvoje: „Stipraus vėjo gūsiai, krituliai, vėsokas klimatas, taip pat konstrukcijų šalčio tiltai – visuomet tenka gerai suprasti ir rimtai įvertinti mūsų krašto klimato specifiką, sugalvoti atitinkamus architektūrinius sprendimus, leidžiančius pajusti visavertį atvirų erdvių komfortą jas naudojant. Kita vertus, tai suteikia naujas meninės raiškos galimybes.“
• Naujos funkcijos. Be to, kaip pastebi architektas G. Čaikauskas, balkonai šiandien naudojami ir įvairioms funkcijoms. Pavyzdžiui, evakuacijos išėjimai iš aukštybinių pastatų aukštų per atvirus balkonus – privalomi priešgaisrinės saugos reikalavimai aukštybinių pastatų projektavimo sprendiniuose. Tokius pavyzdžius galime matyti Santaros klinikų kompleksuose, įvairiuose administracinės paskirties objektuose. Šiuolaikinėse laboratorijose, kuriose dirbama su cheminiais reagentais, projektuojami ištisiniai išorės balkonai – galerijos skirtos darbuotojams, atsitikus nenumatytam medžiagų nuotėkiui, skubiai palikti pavojingą patalpą.

Kas svarbu kuriant terasą individualiame name?

Privačiuose namuose terasoms atsiveria dar daugiau galimybių. Čia terasa ne retai tampa papildomu kambariu. Architektas pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, planuojant terasą prie namo.

• Stogo danga. Stiklą reikia labiau prižiūrėti, valyti nuo purvo, žiedadulkių, spyglių, lapų ir pan., bet šalia esantys kambariai gauna daugiau saulės šviesos. Neskaidrią stogo dangą lengviau eksploatuoti, nesimato nešvarumų, bet ji labai tamsina patalpas.
• Kryptis. G. Čaikauskas atkreipia dėmesį, kad nors projektavimo metodikose rekomenduojama terasos orientacija – pietūs ir pietvakariai, patirtis rodo, jog visi variantai turi savo pliusus ir minusus: „Kita vertus, tai priklauso ir nuo žmonių gyvenimo būdo. Vieni mėgsta pusryčiauti terasoje šviečiant ryto saulei, kiti terasoje renkasi vakarop, ruošia pietus ar vakarienę, taigi jiems aktualesnis popiečio apšvietimas. Pietų saulė vasarą būna gana karšta, taigi – šešėlis tampa itin pageidautinas. Šių problemų galima išvengti, kai terasa būna su stogu arba tiesiog nusukta nuo saulės judėjimo rato. Įmanomi ir transformuojami uždengimai.“

• Danga. Studijos „Prive“ vadovė, architektė ir interjero dizainerė Medeina Voverė pastebi, kad populiariausi pasirinkimai terasos ar balkono grindims – terasinės kompozitinės lentos bei medinės terasinės lentos. Kitas dangos variantas – akmens masės plytelės ar natūralaus akmens plokštės, bet atvėsus orams jos būna itin šaltos, kaitinant saulei gali įkaisti, o lyjant – tapti slidžios. Specialistė pataria: puikus variantas – terasinės lentos, montuojamos minkštųjų baldų ar valgymo zonoje, derinamos su natūralaus akmens ar plytelių takeliais bei aikštelėmis: „Taip pat verta nepamiršti terasoms skirtų kilimų – jie puikiai pabrėžia poilsio zonas ir suteikia jaukumo, o jeigu terasa yra išklota plytelėmis – saugo basas kojas nuo itin šaltų ar deginančių paviršių.“
• Klaidos. M. Voverė sako, kad dažnai tokiu atveju, kai namas jau pastatytas, įrengti terasą savininkai bando patys. Tuomet dažniausiai pasitaikančios klaidos lauko erdves įrengiant be projekto – neatvestas lauko apšvietimas ar suplanuotas vos vienas šviestuvas, neįrengti lauko elektros lizdai, vandens nuotekų sistema ar lauko čiaupas, ypač jeigu norite mėgautis sūkurine vonia. Tad, jei atkreipsite dėmesį į šiuos aspektus planuodami savo terasą patys, tikrai išvengsite nemažai galvos skausmo ateityje.