Praktiški statinių šeimininkai išnaudoja net ir stogus: čia sumaniai įrengiamos jaukios terasos, išradingai auginamos daržovės ar užveisiami išvaizdūs gėlynai. Nors specialistai sutaria, kad augalų simbiozė su betonu kuria ekspresyvią darną, šios idėjos entuziastus įspėja, jog neužtenka tik įsirengti tokios erdvės – jai reikia ir nuolatinės priežiūros.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto lektorius Remigijus Lazauskas pasakojo, kad Lietuvoje atvirkštinės stogo konstrukcijos, dažnai pavadinamos žaliaisiais stogais, nėra itin populiarios.

Tokios erdvės, anot jo, kuriamos siekiant išpildyti žmogaus norą būti arčiau gamtos, o efektyviai suprojektuotos atvirkštinės stogų konstrukcijos tokią galimybę suteikia. „Gamta gali derėti kartu su statiniu. Čia galima įžvelgti įdomų sugretinimą – statyba užima tam tikrą žemės plotą, bet duoklė gamtai grąžinama“, – apie augmenijos ir urbanizacijos kompoziciją sakė R. Lazauskas.

Kalbėdamas apie atvirkštinių konstrukcijų paskirtį, pašnekovas teigė, kad tokie stogai įrengiami siekiant sukurti estetišką vizualinį statinio vaizdą. „Taip pat svarbus ir komfortas, bet viskas priklauso nuo užsakovo turimų poreikių. Miestuose žaliųjų erdvių kiek mažiau, tad tokį žaliąjį stogą į bendrą kraštovaizdį galima įkomponuoti iš tiesų dailiai“, – sakė KTU mokslininkas.

Lietuviams žalumos nestinga

Tokiose šalyse kaip Izraelis ar Jungtiniai Arabų Emyratai panašūs sprendimai išnaudojant stogų erdves labai dažni. Tiesa, šiuos stebuklus išradingi pietiečiai kuria ne tik todėl, kad nori išpildyti savo kūrybiškumą, bet ir dėl to, kad vietinė gamta ir klimatas negali jų aprūpinti natūralia žaluma.

R. Lazauskas akcentavo, kad didieji šalies miestai Vilnius ir Kaunas vis dar gali pasigirti išsaugotais medžiais ir žaliais plotais. Būtent ši aplinkybė lemia, kad apželdintos atvirkštinės stogų konstrukcijos miesto centre yra retai akiai matomas vaizdas.

Konstrukcija turi būti suplanuota

Į klausimą, ar atvirkštinės stogo konstrukcijos turi būti iš anksto numatytos statinio projekte, ar jos gali būti sumontuojamos jau pradėjus eksploatuoti statinį, pašnekovas atsakė, kad jos visgi projekte turėtų būti numatytos iš anksto. Atvirkštinę stogo konstrukciją paprastai sudaro keletas sluoksnių – laikantysis, gelžbetoninis, hidroizoliacijos ir šiltinamasis. Ant jų klojama tai, kas būtina apželdintam stogui – dirvožemį sulaikantis sluoksnis, dirvožemis ir galiausiai augalai.

Pasak pašnekovo, jei ant įprasto stogo vis tik nusprendžiama papildomai įsirengti žaliąją erdvę, o paskutinis stogo sluoksnis yra hidroizoliacinis, būtina jį apsaugoti papildomai. „Akmenukai ir kitos detalės gali šį sluoksnį subraižyti ar kitaip pažeisti. Siekiant to išvengti rekomenduojama ant hidroizoliacijos sluoksnio kloti bent ploną papildomą polistireninio putplasčio sluoksnį, kuris apsaugotų hidroizoliaciją nuo pažeidimų ir sykiu veiktų kaip papildomas apšiltinimo sluoksnis“, – patarė specialistas.

„Vienas didžiausių iššūkių – mazgų įrengimas. Svarbu, kad jie būtų ilgaamžiai, patvarūs. Jei jau eksploatuojant stogą prireikia vėl iki jų prasibrauti ir ką nors keisti, tai tampa nemenka problema, ypač, jei pažeista hidroizoliacija. Svarbu paminėti, kad atvirkštinės stogo konstrukcijos negalima apšiltinti mineraline vata, nes ši įmirks. Apšiltinimui geriausiai tinka polistireninis putplastis“, – sakė specialistas ir pridūrė, kad jei įgyvendinant tokį projektą, bus pakloti visi standartiniai anksčiau išvardyti sluoksniai, sunkumų kilti neturėtų.

Tinka ne visi stogai

Svajojantiems apie galimybę ant įprasto stogo įsirengti išskirtinę žaliąją erdvę būtina nepamiršti, kad dėl naujų sluoksnių, dirvožemio statinį ims slėgti papildomas svoris. Tokiu atveju reikia žinoti esamų konstrukcijų laikančiosios galios rezervus.

Juk stogo apkrova gali net dvigubėti, tad ir galimybės įsirengti žaliąją erdvę ant jau eksploatuojamo pastato stogo, anot pašnekovo, kartais būna labai ribotos.

„Vargu ar konstruktoriai, prieš dešimtmetį statydami vieną ar kitą pastatą, galėjo numatyti, kad šeimininkai užsinorės žaliojo stogo, ir todėl jau tuomet sąmoningai rinkosi storesnes perdangos plokštes ar papildomai investavo į kitus elementus“, – šyptelėjo R. Lazauskas.

Klaidos kainuoja brangiai

Vis tik ne visi atvirkštinių stogo konstrukcijų panaudojimo pavyzdžiai nuteikia pozityviai. Vykstantys iš Klaipėdos į Palangą viename privačių namų kvartalų gali pamatyti ir nesėkmingai įgyvendinto atvirkštinės stogo konstrukcijos projekto pavyzdį. „Į akis krenta stogas, kuris turi didelį nuolydį, itin ilgą šlaitą. Stogas apaugęs viksvomis. Veikiausiai šeimininkai manė, kad užtenka tik įrengti žaliąją erdvę, bet juk būtina ją ir prižiūrėti, negalima visko palikti dievo valiai. Juk apačioje ne augalus maitinantys grunto sluoksniai, o pastatą laikančiosios konstrukcijos ir stogo sluoksniai“, – atkreipė dėmesį pašnekovas. Minėtu atveju dirvožemio sluoksnis buvo per plonas ir net gazoninei žolei neužteko drėgmės bei maistingųjų medžiagų.

Specialistas pridūrė, kad, kalbant apie jo pateiktą pavyzdį, abejonių sukėlė ir nuolydžio kampas. Jei jis per status, vanduo paprasčiausiai nubėga žemyn, o pati dirva nuolat sausėja.

Pasak R. Lazausko, galvojant apie apželdintos erdvės ant stogo įrengimą, būtina pasitarti su specialistais, kad patraukli idėja nevirstų tikru galvos skausmu, o paklaustas, nuo kokių klientų klausimų statybos specialistams labiausiai skauda galvą, juokavo: „Kokia turi būti priešgaisrinė apsauga ir kaip ant stogo užsikelti žoliapjovę?“

Pašnekovo teigimu, tradiciškai Lietuvoje žaliosios erdvės formuojamos šalia pastatų, o ar tai keisis – parodys laikas.

Bmigroup siūlome geriausius čerpinių stogų dengimo sprendimus.

[su_box title=”Taip pat skaitykite:” style=”soft” box_color=”#eeeeee” title_color=”#000000″ radius=”0″ class=”dotdotdot”] [su_posts id=”124988″ posts_per_page=”2″ tax_operator=”0″ order=”desc” ignore_sticky_posts=”yes”][su_posts template=”templates/teaser-loop.php” tax_term=”163″ tax_operator=”2″ offset=”1″ order=”asc” orderby=”id” ignore_sticky_posts=”yes”][/su_posts] [/su_box]

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 rugpjūtis.