Justina GRAINĖ
Šių metų pradžioje lankytojams duris atvėrė išskirtinis objektas Pylimo gatvėje Vilniuje – istoriniame pastate pradėjo veikti Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus, tapęs didžiausiu Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padaliniu. Ilgai užtrukusi pastato tvarkyba ir kapitalinio remonto darbai pažėrė nemažai iššūkių ne tik muziejaus darbuotojams, bet ir rangovams. Visgi, šiandien muziejus gali didžiuotis ne tik išsaugota žydų istorine atmintimi, bet ir atsinaujinusiomis erdvėmis bei pasikeitusia pastato išvaizda.
Šimtmečių istoriją menantis pastatas
Pylimo gatvėje 4A adresu esantis pastatas visada buvo svarbus žydų gyvenime. Kaip nurodo pats muziejus, prieš 108 metus jame įkurta „Tarbut“ mokyklų tinklo pasaulietinė gimnazija, joje mokyta hebrajų kalba. Dabar tai pirmasis šalies muziejus, kuriame taip įvairiapusiškai ir išsamiai pristatoma Lietuvos žydų istorija, kultūra, papročiai, skirtingi istorinės kasdienybės siužetai. Viršutiniame aukšte veikia vieno žymiausių XX amžiaus Lietuvos žydų dailininkų vilniečio Rafaelio Chvoleso muziejus.
Keturių aukštų pastate įrengta 17 šiuolaikiško dizaino ekspozicijų (projekto autorius – architektų biuras „Processoffice“, vyriausiasis architektas Vytautas Biekša). Lankytojams rodomi ne tik autentiški eksponatai, bet ir sudaryta galimybė interaktyviai įsitraukti į Lietuvos žydų istorijos pažinimą.
Muziejaus tvarkybos ir kapitalinio remonto projektą kūrusi architektė Marija Nemunienė neslepia, kad buvusi pastato būklė buvo labai bloga. Pastato konstrukcijų ekspertizės akte užfiksuota, kad visos medinių perdangų ir stogo medinės laikančiosios konstrukcijos turi avarinės būklės požymių. Stogo skardos lakštų danga surūdijusi, aptrupėję fasadai, balkonai avarinės būklės, jų konstrukcijos surūdijusios, tinkas yra ir krenta ant šaligatvio. Visai supuvę mediniai laiptai į pastogę ir rūsį rytiniame korpuse. Vidaus apdaila – blogos būklės.
Pastatą tarsi sukūrė iš naujo
Imantis atnaujinimo parengti kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų projektai. Pagal kapitalinio remonto projektą atnaujinti pastato inžineriniai tinklai, objektas pritaikytas žmonėms su specialiaisiais poreikiais lankyti, įrengti 2 liftai. Kiemo korpuse esantis liftas pritaikytas kelti muziejinius artefaktus. Parodų salėse įrengta gesinimo rūku sistema, užtikrintas mikroklimatas, atitinkantis muziejų reikalavimus. Tvarkybos darbų sprendiniais restauruotos, konservuotos pastato vertingosios savybės: fasadai, interjerai. Restauruota lipdyba, trafaretinis polichrominis dekoras, įsprūdinės durys, langai, ąžuolo masyvo skydinis parketas, laiptinės, kt.
„Sudėtingiausia buvo rasti balansą tarp paveldosauginių reikalavimų ir gaisrinės saugos reglamentų, t.y. yra nepažeidžiant objekto vertingųjų savybių, užtikrinti saugią eksploataciją“, – sako vyr. architektė.
Restauruotas puošnus fasadas
Jos pasiūlytais tvarkybos darbų sprendiniais restauruotos, konservuotos pastato vertingosios savybės tiek eksterjere, tiek ir interjere. Restauruotas puošnus Pylimo gatvės fasadas ir utilitaresni kiemo fasadai. Interjere restauruota lipdyba, dalinai atidengtas ir restauruotas trafaretinis polichrominis dekoras. Objektą puošia restauruotos įsprūdinės durys, langai, skydinis parketas, kt. Paminėtinos restauruotos teraco laiptinės su lieto metalo turėklais.
„Lankytojams gali kilti klausimų dėl dalinai atidengto ir restauruoto trafaretinio polichrominio dekoro, ypač laiptinėje, kurioje matomos nelygios duobėtos sienos. Vykdant tvarkybos darbus ir jų metu papildomus tyrimus, atsidengia anksčiau nefiksuotos vertingosios savybės arba pasikeičia darbų apimtys.
Apgailestaujame, bet teko atsisakyti dalies pastato restauravimo darbų, t. y. visiško polichrominio dekoro atidengimo dėl lėšų stygiaus. Polichromijos atidengimo, restauravimo, konservavimo darbus atlieka aukščiausios kategorijos restauratoriai, darbai imlūs laikui ir finansams. Šie darbai galės būti pradėti, kai tik bus gautas finansavimas. Kartu su atsakingais muziejaus specialistais parengėme paraišką finansavimui, paraiška priimta ir tikėtina, kad artimiausiu metu, netrukdant muziejaus veiklai, bus pratęsti restauravimo darbai“, – sako M. Nemunienė. Ji priduria: „Norėčiau tik padėkoti rangovams UAB „Ekstra statyba“, ypač darbų vadovams, už jų atsakingą požiūrį į objektą, iniciatyvą, darbą kartu sprendžiant sudėtingus klausimus.“
Kalbėdama apie pastato išskirtinumą ir sunkumus, ji pažymi, jog didžiausi iššūkiai buvo ne vienerius metus užsitęsęs atsinaujinimo procesas, o taip pat tai, kad darbai buvo atliekami dalinai veikiant muziejui. Darbai pradėti nuo kiemo korpuso ir tik pabaigus darbus kiemo korpuse, į jį persikėlus darbuotojams, perkėlus fondus į naujas saugyklas, pradėti darbai Pylimo gatvės korpuse.
Išsaugotos pastato vertingosios savybės
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius Simonas Strelcovas antrina, kad vykstant darbams nuolat buvo iššūkis susitvarkyti su muziejaus ir rangovo darbuotojų srautais bei veiklomis. Kaip svarbiausius atliktus darbus jis įvardija istorinio pastato su savo vertingomis erdvėmis ir apdaila išsaugojimą, paliekant jį matomą ir naujoje ekspozicijoje. Pastate išsaugota originali jo struktūra, su specifiška laiptine ir šviesos šuliniu, atidengta sienų dekoro dalis, atkurtas laikotarpiui būdingas parketas. Sutvarkyti pastato fasadai, langai ir kt.
„Pagrindinė ekspozicijos projekto idėja – atvirumas. Atvirumą suprantame tiek kaip kvietimą pažinti žydų kultūrą, tiek kaip tam tikrą ekspozicijos dizaino kodą – atvirą saugyklą. Dalyje ekspozicijos erdvių (pasaulietinio meno, literatūros salės) buvo numatyta galimybė pildyti naujais eksponatais, keistis. Per suformuotą ekspoziciją netiesiogiai rodome, kokį lobyną turėjo Lietuva ir kas buvo negrįžtamai prarasta“, – sako direktorius.
Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus, jungiantis tautas
S. Strelcovas sako, kad greičiausiai pats pastatas padiktavo ekspozicijos projektą. Pastato erdvės padalintos į atskirus kambarius, todėl sąlyginai nedidelėse erdvėse teko reprezentuoti atskirus Lietuvos žydų istorijos siužetus, plačias temas, apimančias kasdienę istoriją, meną ir kultūrą. „Vienas didesnių iššūkių buvo suderinti ekspozicijos architektūrinius sprendimus, medžiagiškumą. Istorinio pastato erdvėms buvo sukurti „įkomponuojami“ ekspozicijos objektai, kurie skirtingai referuoja žydų paveldo objektus, pvz., Judaizmo salės ekspozicijos objekto struktūra inspiruota sunaikintos Vilniaus Didžiosios sinagogos vidaus struktūros su Vilniaus miestui būdingais barokiniais skliautais. Literatūros salė inspiruota greta Vilniaus Didžiosios sinagogos stovėjusios Mato Strašūno bibliotekos“, – sako S. Strelcovas.
Muziejaus vadovas tikisi, kad naujoji ekspozicija lankytojams padės atsakyti į klausimus, kas yra Lietuvos žydas, kas formavo ir formuoja Lietuvos žydų tapatybę, ir kaip ji paveikė lietuvių kultūrą. Muziejus siekia skleisti toleranciją tarp kultūrų, ugdyti empatiją ir tautų bendrystę.
Darbai užtruko ne vienerius metus
Generalinio rangovo darbus atliko įmonė „Ekstra statyba“. Projekto vadovas Vytautas Zymantas, kalbėdamas apie objektą, atskleidžia, kad darbas senos statybos istoriniame pastate pažėrė nemažai keblumų. O prie jų prisidėjo ir tai, jog darbai nuo projektavimo pradžios iki muziejaus atsidarymo užtruko ne vienerius metus.
Net pastato stogo keitimo darbai buvo atliekami muziejuje dirbant darbuotojams. „Turime patirties dirbant tokiomis sąlygomis. Tokios situacijos lemia, jog darbams pasiruošti kartais reikia daugiau laiko, nei jiems atlikti“, – paaiškina V. Zymantas.
„Ekstra statyba“ nuotraukos
Projektas buvo finansuotas ES lėšomis. Darbai vyko etapais, vėliau pasaulį užklupo pandemija, tad terminai dar labiau išsitęsė, pasikeitė kainos, brango ir darbai, o dalį jų, kaip sako projektų vadovas, rangovas padarė pagal buvusius susitarimus, nors tai finansiškai ir buvo nuostolinga: „Tokiais atvejais, kai projektas tvirtinamas anksčiau, o darbai prasideda tik po metų ar kelių, procesas, žinoma, stipriai išsibalansuoja. Jau net specialistai gali būti pasikeitę. Tad dirbti su tokiais projektais, žinoma, yra išmanymo.“
Dirbant istoriniame pastate, kaip sako V. Zymantas, niekada nežinai, ką gali atrasti, ir kaip tai paveiks visą procesą. Šiame objekte atidengti daug didesni polichrominiai plotai, nei buvo prognozuota. Tad jų atidengimas ir restauravimas pareikalavo didesnių laiko sąnaudų nei planuota. „Tokiais atvejais svarbu profesionali vadyba. Juk įprastai, kol dirba viena komanda, kiti specialistai laukia, kad sutartu metu galėtų atvykti atlikti kitus darbus. Jeigu kažkas užtrunka, vėluoja, tai pakiša koją kitiems“, – patirtimi dalijasi „Ekstra statyba“ atstovas.
Darbų atlikimo laiką ilgino ir tai, jog pastatas – senos statybos. Tokiais atvejais, kaip pastebi rangovas, pastatas dažnai pateikia staigmenų, kurios nenumatytos projekte. Tuomet tenka stabdyti darbus, ieškoti naujų sprendimų.
Tinkamo klimato užtikrinimas išmaniomis priemonėmis
Apie atvirumą nenumatytiems darbams kalba ir šildymo bei vėsinimo sprendimus įgyvendinusios įmonės „Baltic System“ atstovai, turintys daug patirties įvairiuose objektuose. Muziejaus pastato vidaus inžinerinės sistemos buvo pasenusios, vandentiekio ir šildymo sistemos buvo avarinės būklės, pastate buvo šalta, drėgna, vėdinimas nefunkcionavo.
Tad iššūkių dirbant su šildymo, vėsinimo sprendimais buvo nemažai. Svarbiausias tikslas – užtikrinti optimalų patalpų klimatą, kad būtų kuo geriau apsaugotos muziejaus ekspozicijos. Todėl atlikus daugybę bandymų buvo įrengtos moderniausios sistemos, o reikalingas klimatas patalpose palaikomas pasitelkus inovatyvią automatiką. Visos sistemos valdomos tiek vietoje, tiek per atstumą. Įranga iki šiol yra prižiūrima specialistų. Sistemoje matoma nuodugni informacija apie kiekvieną patalpą realiuoju laiku.
Norėdami laiku ir kokybiškai atlikti darbus dalinai veikiančiame objekte, specialistai pritaikė daug nestandartinių sprendimų. O taip pat prireikė kūrybiško požiūrio į darbą seno pastato erdvėse. Dėl to kai kurių darbų pasiruošimui prireikė ne vieno mėnesio. Tačiau pasitelkus kūrybiškumą ir profesionalumą, bei negailint laiko, darbus pavyko atlikti puikiai.
Atkurtas autentiškas pastato parketas
Siekiant išlaikyti pastato istorinę vertę, buvo atkurtas parketas, kurio originalo išsaugoti nepavyko. Šiuos darbus atlikusio salono „Europos parketas“ (UAB „Sitoma“) vadovas Tomas Žiburkus sako, kad buvo rastas sprendimas, kaip bent vizualiai atkartoti čia buvusį parketą: „Parketo grindų sprendimai buvo daryti remiantis istoriškai pastate buvusiu parketu, kurio išsaugoti atnaujinant ir restauruojant nebuvo galimybės, todėl buvo pagamintas naujas tiksliai buvusį parketą atitinkantis raštuotas skydinis parketas iš ąžuolo masyvo su juodmedžio inkrustacijomis. Parketo skydai buvo truputį tonuoti tamsinant, kad susidarytų seno ąžuolo medienos atspalvis.“
Siekiant išlaikyti autentiškumą ir vientisumą, visos muziejaus erdvėse buvo naudotas tokio paties rašto skydinis parketas.
Darbas išskirtiniame projekte pateikė ir tam tikrų sunkumų. Pavyzdžiui, kaip sako salono „Europos parketas“ vadovas, nebuvo paprasta pristatyti ir iškrauti gana didelį medžiagų kiekį, atsižvelgiant į oro sąlygas bei galimybes privažiuoti prie pastato ir naudoti kėlimo techniką. Pagrindiniu sunkumu jis įvardijo laiką ir terminus įsiterpti į intensyvų statybinių darbų grafiką.
