Atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių, kitaip dar vadinamų atliekų rūšiavimo gamykla, statybvietėje sostinės Jočionių gatvėje – pats darbų įkarštis. MBA gamykla skirta centralizuotam viso Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymui, rūšiavimui, kietojo atgautojo kuro gamybai.
Vaizdas čia keičiasi ne kas mėnesį, bet savaitėmis ar net sparčiau. Nesėdėti rankas sudėjus verčia statybos terminai, objektas turi būti baigtas jau šį rudenį. Dar šių metų vasario mėnesį statybvietėje į dangų žvelgė tik keletas kolonų, buvo fiksuojamas didelis atsilikimas nuo darbų grafiko. Tačiau šiandien čia matyti beveik visą 4 hektarų sklypą užimantis pastatas, kurio viduje montuojama įranga, rūšiavimo kabinos, o statinio prieigose tiesiami keliai ir tvarkoma infrastruktūra.
Gamykla suskirstyta į atskirus korpusus. Pirmiausia iki tūkstančio tonų atliekų per dieną pateks į priėmimo patalpą – didelę aikštelę po stogu. Čia atliekos galės būti laikomos ne ilgiau kaip tris dienas. Vėliau jos pateks į maišelių praplėšytuvus, iš kurių konvejeriais keliaus į mechaninio rūšiavimo liniją.
„Regioniniuose atliekų tvarkymo planuose numatyta, kad pastačius MBA gamyklą atliekų vežėjai nesinaudos privačiomis rūšiavimo linijomis ir visas iš gyventojų konteinerių surinktas atliekas veš į MBA gamyklą. Čia pirmiausia rankomis bus išrūšiuojamos tinkamos ir netinkamos perdirbti atliekos. Atliekos, kurias rankomis išrūšiuos apie 30 žmonių, keliaus į balistinius, optinius ir magnetinius separatorius. Visi šie įrenginiai, veikdami skirtingais principais, atskirs atliekas pagal frakcijas, sudėtį, dydį, kitus parametrus“, – pasakojo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Lukas Andronavičius.
Vieni brangiausių technologinių įrenginių – optiniai separatoriai. Pasitelkus lazerius atliekų sraute išskiriamos skirtingos rūšies atliekos. Šie įrenginiai gali ne tik atskirti skirtingas atliekas (popierių, plastiką, PET ir kt.), bet ir rūšiuoti jas net pagal spalvą.
Rankomis ir specialia įranga iš mišrių komunalinių atliekų bus išrūšiuojamas popierius, metalas, plastikas, stiklas bei tekstilė. Praėjus visą rūšiavimo procesą liks tik biodegraduojančios arba perdirbti netinkamos atliekos. Pastarosios keliaus į sąvartynus, o biodegraduojančios – į biotunelius. Gamykloje įrengta šešiolika 30 metrų ilgio biotunelių, juose apie 14 dienų bus džiovinamos biodegraduojančios atliekos. Maždaug 70 laipsnių temperatūra užtikrins, kad atliekos džiūtų natūraliai ir būtų higienizuotos. Šis procesas visiškai saugus, nesusidarys sprogių dujų. Iš atliekų pašalinta drėgmė kurui suteiks daugiau kaloringumo, tad iš atliekų bus išgaunamas kietasis atgautasis kuras, skirtas kogeneracinėms jėgainėms.
Gamykloje bus įdiegta pažangi oro valymo sistema su vakuumo siurbliais ir biofiltrais, kurie užtikrins, kad į aplinką patektų tik nuo kvapų ir dulkių išvalytas bekvapis oras.
Projekte numatyta, kad atsižvelgiant į rūšiavimo gamyklos darbo pamainų skaičių perdirbamų atliekų kiekis gali kisti nuo 138 iki 387 tūkst. tonų per metus. Vidutiniškai skaičiuota, kad gamykloje iš visų Vilniaus apskrities savivaldybių per metus bus išrūšiuojama apie 250 tūkst. tonų atliekų. Šiuo metu Kazokiškėse veikiančiame sąvartyne per metus palaidojama apie 220 tūkst. tonų atliekų.
Planuojama, kad naujojoje gamykloje per metus iš bendro komunalinių atliekų srauto pavyks ištraukti apie 36 tūkst. tonų perdirbti tinkamų atliekų: beveik 8 tūkst. tonų popieriaus ir kartono, apie 7 tūkst. tonų stiklo, per 16 tūkst. tonų plastiko, daugiau kaip 5 tūkst. tonų įvairių metalų. Pastačius gamyklą Vilniuje bus sukurta per 80 naujų darbo vietų. Projekto vertė siekia daugiau kaip 34,5 mln. eurų.
„Įgyvendinus šį projektą bus priartėta prie aplinkosauginių šalies įsipareigojimų Europos Sąjungai įvykdymo. Jų nesilaikymas Lietuvai užtrauktų baudas. Statoma rūšiavimo gamykla padės įgyvendinti 2014–2020 metų Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą, kuriame nurodyta užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 metų sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000-aisiais susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų“, – sakė VAATC vadovas L. Andronavičius.
KOMENTARAS
Linas KVEDARAVIČIUS
Vilniaus miesto vicemeras
Pastaruoju metu kas dvi savaites rengiami gamyklos užsakovų ir rangovų pasitarimai dalyvaujant ir sostinės savivaldybės atstovams. Drąsiai galima tvirtinti, kad situacija statybvietėje smarkiai pasikeitusi į gerąją pusę, darbų vėlavimas akivaizdžiai sumažėjęs. Atliekami ne tik įrangos montavimo, bet ir aplinkos tvarkymo, infrastruktūros įrengimo darbai.
Žinoma, visada gali įvykti nenumatytų atvejų, vėluoti reikiamos įrangos pristatymas. Tačiau statybas įgyvendinančioji pusė patikino, kad objektas bus baigtas laiku. Tai leidžia manyti, kad verslininkai, ėmęsi gana sudėtingo projekto, puikiai supranta atsakomybę. Taip pat suvokiame, kad atsakomybė gula ne tik ant statybininkų, bet ir ant visų mūsų pečių. Todėl sutarėme nuolat keistis informacija, sieksime, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas.
Projektas yra tikrai sudėtingas. Anksčiau kai kurie darbai vėluodavo net keliolika savaičių. Priežasčių būta įvairių: galbūt netinkamas darbų planavimas, darbų planų derinimas tarp užsakovo ir rangovo. Pavyko išspręsti problemas ir pasiekti, kad darbas vyktų sklandžiai.
Įdomu, kad projekto finansavimas yra numatytas iki šių metų rugsėjo, o darbų užbaigimas – lapkričio pabaigoje. Tad dviejų mėnesių periodas kelia tam tikrų klausimų. Žinoma, bus stengiamasi darbus baigti iki rugsėjo, ir tada nebus baimės, kad nepavyks įsisavinti pinigų. Apsidrausdami prašysime finansavimo laikotarpį šiek tiek pratęsti.
Jeigu bus pasiekti projekte numatyti parametrai, mišriųjų atliekų kiekis, šiuo metu patenkantis į sąvartyną, sumažės labai smarkiai. Pradėjus veikti atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiams, į sąvartyną pateks vos 19 proc. dabar ten atsiduriančių atliekų. Didžioji dalis jų bus panaudojama antrinėms žaliavoms arba kaip kuras šalia atsirasiančioje atliekų deginimo gamykloje. Aplinkosauginiu požiūriu atliekų rūšiavimo gamykla duos labai didelę naudą.
