• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Atgyjanti medinės statybos tradicija

Jokūbas Baltrukonis 2021 sausio 13 d.
1 2
Pirmasis Lietuvoje medinių konstrukcijų administracinis pastatas (3 aukštų, 1.500 kv. m.) iškilo šių metų pradžioje, Kaune. „Ecodomus“ nuotr.

Iki šiol statybų sektoriuje karaliavusį betoną, kuris laikomas modernios civilizacijos pamatu, ima keisti medžio konstrukcijos. Europos Sąjungoje augantis susirūpinimas ekologija ir ekologiniai reikalavimai sparčiai griežtėja visose srityse – ne išimtis ir statyba.

Praėjusių metų pabaigoje priimtos naujos ES direktyvos kartu su patvirtintu Europos žaliuoju kursu numato, kad netolimoje ateityje taršias medžiagas, kurių gamyba didina anglies dvideginio emisiją, turės neišvengiamai keisti statybinės medžiagos iš atsinaujinančių šaltinių. Todėl mediniai pastatai tampa vis aktualesni, nes jie leidžia sumažinti išmetamųjų dujų pėdsaką (angl. Carbon Footprint) ir padeda pereiti prie tvarios statybos.

Vieni populiariausių iš medienos statomų gyvenamųjų namų Lietuvoje – karkasinio arba skydinio tipo pastatai. Karkasiniai namai ypatingi tuo, kad yra statomi tiesiog statybvietėje, o skydiniai namai gaminami gamykloje – atskiri segmentai pagaminami, atvežami į statybų aikštelę ir statybos vietoje skydai yra sujungiami. Anot ekspertų, kokybe mūriniams namams nenusileidžiantys karkasiniai ir skydiniai namai leidžia taupyti ne tik laiką ir biudžetą, bet ir saugoti pramonės nualintą gamtą.

Klimato atšilimas statybų rinkai neša permainas

Gali skambėti paradoksaliai, kad, statydami vis daugiau namų iš medienos, o ne iš betono, mūro ir cemento, apsaugosime gamtą. Visgi, šis argumentas turi svorio. Mediena yra laikoma atsinaujinančiu šaltiniu ir, bent jau pusei amžiaus į priekį planuojant iškirstų miškų plotą apsodinti naujais medžiais, galima teigti, kad tai geresnė alternatyva betonui.

Namas 01
(„Kriautė“ nuotr.)

Pažvelkime į tai, kokią įtaką Žemės ekosistemai daro labiausiai pasaulyje paplitusi žmogaus sukurta medžiaga – betonas. Anot Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto docento Irmanto Barausko, didelis betono naudojimas daro milžinišką įtaką aplinkos poveikiui dėl klimato šiltėjimą sukeliančių dujų – CO2 – emisijos, kuri susidaro cemento gamybos metu.

„Tarptautinės energetikos agentūros (angl. International Energy Agency) ir Karališkosios chemikų draugijos (angl. Royal Society of Chemistry) duomenimis, cemento pramonė į aplinką išmeta apie 7 proc. (vien Kinijoje apie 4 proc.) viso pasaulio antropogeninio CO2 kiekio, o tai yra daugiau nei plieno (6 proc.) ar chemijos (5 proc.) pramonės sektoriuose. Geresniam įsivaizdavimui – tokį CO2 kiekį į aplinką išmestų 202 milijonai sunkvežimių.

Prognozuojama, kad iki 2050 m. šios labiausiai paplitusios žmogaus sukurtos medžiagos bus pagaminama net 4 kartus daugiau nei 1990 metais. Tačiau kasmet iš cemento gamyklų į aplinką patenka apie 5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o paprasto gelžbetonio statiniai, veikiami korozijos, į aplinką išskiria nuodingąsias medžiagas. O štai gaminant cementą didžiausia CO2 dalis išmetama dviejų procesų metu: krosnyse deginant didelį iškastinio kuro (daugiausia – anglies) kiekį ir klinties, kuri yra pagrindinė cemento žaliava, skilimo metu“, – teigia I. Barauskas.

Mitai apie medieną statyboje

Statinių iš medienos gamintojai Lietuvoje išgyvena pakilimą. Anot jų, jau šešerius metus paeiliui juntamas bent 10 proc. eksporto augimas. Tai rodo, kad lietuvių produkcija itin vertinama užsienyje. Pagrindinės eksporto kryptys yra Norvegija, Švedija, Danija ir Suomija. Rečiau eksportuojama į Angliją, Šveicariją, Vokietiją, Ispaniją, Italiją ar Portugaliją.

Tarp Lietuvos pirkėjų mediniai namai populiarėja ne tiek sparčiai, kiek stabiliai. Lietuvos medinių surenkamųjų namų klasterio „PrefabLT“ įmonės vadovas Paulius Valiulis teigia, kad pokyčiai rinkoje ateina tolygiai su žmonių mąstymo pokyčiais.

„Skandinavijos šalyse, panašiai kaip ir Japonijoje, medinė statyba nuo seno vertinama ir turi senas tradicijas, o pas mus viskas pasikeitė su sovietmečiu. Dėl primestos tvarkos šioje srityje mes nežengėme žingsnio į priekį.

unnamed 8
Didžiąją dalį Lietuvos medinių pastatų rinkos pajamų sudaro eksportas. („Inno Lietuva“ nuotr.)

Skandinavijoje šie pastatai visada buvo labai populiarūs, tad didžioji dalis mūsų organizacijos narių gaminamų pastatų iškeliauja į Norvegiją ir Švediją. Bendras mūsų įmonių eksportas sudaro daugiau nei 80 proc. visų gaunamų pajamų. Prieš dvejus metus skaičiavau bendrą sektoriaus apimtį, įtraukdamas rąstinius namus, sodo namelius ir kt., išėjo apie 300 mln. eurų. Šiuo metu jos yra paaugusios. Vien mūsų klasterio įmonės per praėjusius metus eksportavo savo produkcijos už 50 mln. eurų.

Po truputį šie namai populiarėja ir mūsų šalyje. Manau, kad tai keičiasi kartu su žmonių požiūriu į ekologiją, atsinaujinančias medžiagas. Mūsų įmonės sulaukia vis daugiau užsakymų iš pačios Lietuvos, tačiau jos jau nuo senesnių laikų yra labiau orientuotos į eksportą ir dėl to nededa didelių vilčių į vietinę rinką.

Pasyvumas mūsų šalyje pasireiškia dėl įvairių mitų. Vienas jų – kad karkasiniai, skydiniai ar moduliniai namai nėra ilgaamžiai, tačiau jie taip pat kokybiški kaip ir mūriniai. Visos medžiagos yra kokybiškos ir sertifikuotos, išdirbtos gamyklose. Dar yra mitų, kad mediniai pastatai nekokybiški, kad juose nėra galimybės pasiekti reikiamą energinę klasę, neva didesnis gaisro pavojus, bet visi šie nuogąstavimai nepagrįsti. Karkasinių, skydinių ar modulinių namų statyba leidžia sutrumpinti projekto įgyvendinimo laiką iki 40 proc., iki minimumo sumažinti klaidos tikimybę ir užtikrinti aukštą kokybę, nes pastato jo gamybos metu neveikia išorinės lauko sąlygos“, – sako P. Valiulis.

Siekdami griauti degumo mitą, Latvijos medinių namų gamintojai įvykdė eksperimentą ir tikrino, ar mediniai namai sudega greičiau.

Sieks atlikti namų darbus

Kalbant apie naujausias technologijas, šiuo metu stipriai populiarėja inžinerinės medienos rūšis – kryžmai sluoksniuotoji mediena (angl. Cross Laminated Timber). Naudojant tokią medieną, galima statyti daugiaaukščius pastatus – 2019-aisiais Norvegijoje buvo pastatytas 18 aukštų (81 m aukščio) pastatas (Mj¯stÂrnet). Anot pašnekovo, mediena statybos pramonėje vis dažniau naudojama kombinuotai – su kitomis medžiagomis, o tai leidžia pasiekti geresnį rezultatą.

„Stambesnės kompanijos nuolatos vysto naujus produktus, ieško, kokias skirtingas medžiagas statybos procese panaudoti kartu. Dažnai naudojama modulinės statybos technologija. Pavyzdžiui, modulio rėmas gali būti padarytas iš metalo, o sienos užpildytos medienos plokštėmis. Kai kuriais atvejais, jeigu yra statomi aukšti pastatai ir konstrukcijoms reikia atlaikyti didelius krūvius, perdanga būna paliekama betoninė, bet karkasas ir sienos – iš medžio. Ieškoma įvairių sprendimų derinti įvairias medžiagas ir statyti greitai, lygiai taip pat kokybiškai, tačiau mažinant CO2 išmetimą. Beje, mediena suteikia daug jaukumo. Įdomu tai, kad yra nemažai mokslinių tyrimų, kurie atskleidžia, jog medžio konstrukcijos slopina stresą“, – teigia P. Valiulis.

127552320 380895709834412 8389454085163292659 n 1
Maksimalus vientiso klijuotosios medienos elemento ilgis gali siekti net iki 40 m. „Jūrės medis“ nuotr.

Pašnekovas taip pat sako, kad iki karkasinių, skydinių ar modulinių namų proveržio Lietuvoje dar reikės luktelėti ir prieš tai atlikti namų darbus.

„Mūsų nuomone, statybų reglamente esanti dalis apie statybą iš medžio yra atgyvenusi ir tai apsunkina procesus. Siekiame prisidėti prie jo atnaujinimo, o tai palengvintų tokių namų statybą Lietuvoje. Mūsų gamintojų kokybė yra labai aukšta. Tai rodo ir faktas, kad Skandinavijos šalyse kokybiniai reikalavimai neretai būna dar aukštesni nei ES.

Kita dalis – gaisringumas. Reikėtų šviesti mūsų gaisrininkus, nes tikrai sudėtinga atiduoti vertinti medinius komercinius pastatus. Mūsų akimis, pagal įstatymų bazę Lietuva yra atsilikusi nuo kaimyninių šalių ir čia dar turime tobulėti“, – tvirtina P. Valiulis.

Kad Lietuva jau nebenori ir nebegali atsilikti nuo pasaulinių tendencijų, liudija ir mūsų Vyriausybės dėmesys vykstančioms permainoms, susijusioms su medienos konstrukcijų plėtra, ir pažadas netrukus atnaujinti statybos reglamentą pagal Skandinavijos ir kitų pažangių šalių pavyzdį, kuriose nemažą dalį statybų sudaro medinių konstrukcijų pastatai. Artimiausiu metu planuojami STR pakeitimai ir Europos žaliajam kursui turėtų būti uždegta žalia šviesa.

00 SOCIAL PLANT AFTER PARTY exterior
„Social plant“ triaukštė erdvinė-rėminė struktūra leidžia pakeisti betoninius elementus į lengvas medžio konstrukcijas.

Taršias statybines medžiagas keičia medžio konstrukcijos

Progresyvus jaunų architektų duetas „After party“ Kinijoje sulaukė tarptautinio dėmesio, apie juos rašė populiarūs architektams ir dizaineriams skirti tinklalapiai. Gabrielės Ubarevičiūtės ir Giedriaus Mamavičiaus konkursui pateiktas „Social Plant“ projektas pristatė ateities darbo erdvės tipologiją, interpretuojančią archetipišką modernizmo „atviros sistemos“ principą (Le Corbusier „dom-ino namas“) – triaukštė erdvinė-rėminė konstrukcija tampa „Atviro pastato“ prototipu. Lanksti struktūra, leidžianti neribotą erdvės perprogramavimą viso gyvavimo laikotarpiu, peverčiant ją pavyzdine žiedinės ekonomikos sistema.

„Toks pastato principas leidžia pakeisti didžiąją dalį betoninių konstrukcinių elementų lengvomis, atsinaujinančiomis medinėmis konstrukcijomis ir sumažinti betono, kaip vieno didžiausių CO2 išmetėjų pasaulyje, naudojimą 60 procentų. Tokiu būdu sparčiame ekonominiame Kinijos kontekste sukuriamas ne tik maksimalus statybos efektyvumas minimaliomis sąnaudomis, bet kartu ir propaguojamas aplinkai jautrus statinys su mažu dvideginio pėdsaku nuo pat statybų pradžios“, – sako G. Ubarevičiūtė.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2020 lapkritis-gruodis

Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?

Prenumeruokite metams vos už 27 eurus!

Komentarai

statyba ir architektura
archicad