Top Baneris

Ateities visuomenė bręsta šiandienos mokyklose

2015 balandžio 27 d.
Pasidalykite straipsniu

Nesakau, kad nereikia priimti energinį efektyvumą didinančių sprendimų. Bet blogai, kad nėra rūpinamasi mokyklų vidumi, kuris daugeliu atvejų ne yra mokykliškas, bet primena kareivines. Aptvarkyto fasado ir seno, kareivinio tipo interjero kontrastas šokiruoja dar labiau.

Lietuvoje ugdymo proceso metu nesistengiama išryškinti individualumą. Bet juk kiekvienas turime ne tik atskirą DNR rinkinį, bet ir skirtingą požiūrį į pasaulį, estetiką. Ir mokytojas turėtų mokyti ne iškalti, o interpretuoti, ir vaikai į mokyklą turi eiti, kad gautų socialinio bendravimo patirties. Tam turi tarnauti ir mokyklų architektūra – jos turi būti transformuojamos, turėti bendrų erdvių, skatinti kūrybingumą.

Tokį kelią reikia rinktis planuojant mokyklų atnaujinimą. Ar rasime tam lėšų? Norintieji atlikti darbą visada ras priemonių. Norintieji nedaryti irgi visada ras priežasčių.

Tik skaičiai

Iki 2013 metų Lietuvoje buvo renovuotos 632 mokyklos (53 proc.). Daugiausia renovuotų mokyklų – Klaipėdos regione (66 proc.), mažiausiai – Vilniaus (47 proc.) ir Telšių (44 proc.) regionuose. Kitur procentas pasiskirstęs maždaug tolygiai – 50–60 proc.

Nuo 2002 iki 2013 metų pastatų rekonstrukcijai, renovacijai ir modernizacijai iš viso panaudota beveik 500 mln. eurų.

Energinį efektyvumą didinančias priemones įgyvendina Aplinkos ministerija. Energiniam efektyvumui didinti skirti projektai 2014–2020 metais bus finansuojami Energetikos ir Aplinkos ministerijų administruojamomis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

ŠIS STRAIPSNIS SKELBIAMAS ŽURNALO ­STATYBA IR ARCHITEKTŪRA“ BALANDŽIO MĖNESIO NUMERYJE (2015 m. Nr. 3).

Daugiau žurnale skaitykite:

Skaitmeninė statyba: kam nenaudingos permainos?

Statybos įstatymo pataisos: ar griežtesni reikalavimai garantuos kokybę?

Senamiesčio ateities scenarijus: atkurti ar sukurti?

Lietuvos kraštovaizdžio kaita: malūnų vietoje – vėjo elektrinės

Energiškai efektyvus būstas: kada peržengsime Rubikoną?

Kelių infrastruktūra: finansinių duobių lopymas

Architektūros muziejai: kultūros istorijos ženklai

 


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video