“

Po 40 metų – vis dar išskirtinė mokykla

„1974 metais jauno architekto Česlovo Mazūro suprojektuota netipinė 40-oji Lazdynų vidurinė mokykla (dabar – Vilniaus „Minties“ gimnazija) reprezentuoja struktūros užpildymo tūriais idėją lietuviškoje architektūroje. Pastatas yra originalus ir erdviniais, ir funkciniais bei planiniais sprendimais, ir raudonų plytų mūro bei pilko tinko fasadais, darančiais mokyklą išties išskirtinę.

Pritaikyta prie didelio nuolydžio reljefo, mokymosi įstaiga sudaryta iš atskirų korpusų, išdėstytų terasomis. Triaukštės bendrųjų patalpų erdvės jungiami dviaukščiai mokymo blokai suprojektuoti su atskirais rekreaciniais kiemeliais. Organiškai į aplinką įsiliejantis, laisvo planavimo objektas tuo metu itin skyrėsi nuo iki tol įprastų koridorinės sistemos daugiaaukščių mokyklų. Toks objektas, gimęs tipinės architektūros ir masinės statybos metu, neliko neįvertintas – autoriui skirta centrinio komiteto premija, Lazdynų gyvenamajame rajone 1982 metais pastatyta dar viena tokia mokykla“, – rašoma Vilniuje vyksiančio atviros architektūros savaitgalio „Open House“ programoje – „Minties“ gimnaziją bus galima aplankyti festivalio metu – balandžio 25–26 dienomis.

Prieš keliasdešimt metų šią mokyklą lankiusio VGTU Architektūros fakulteto dekano L. Nekrošiaus vertinimu, ji respektabiliai tuo metu atrodė pasauliniame kontekste, o Lietuvoje buvo visiškas avangardas. „Ji ir šiandien išlieka avangardas, nes turime tik keletą panašaus lygio pavyzdžių. 1974 metais architektas sprendė tas pačias problemas, kurias dabar, mūsų manymu, irgi tikslinga spręsti, – sakė L. Nekrošius. – Sakyčiau, šis projektas – sėkmingiausias Č. Mazūro karjeros darbas.“

Č. Mazūras šiandien atlaidžiai vertina savo jaunatviškas emocijas baigiant vidurinę mokyklą. Tada tai atrodė pati laimingiausia jo gyvenimo diena. Tuo laikotarpiu jautėsi pavargęs nuo nuolatinio priešinimosi sistemai – bandymams paversti pionieriumi ar komjaunuoliu. „Praeitis daro didelę įtaką. Kai jau gavau galimybę pažiūrėti į mokyklą kaip architektas, norėjau padaryti ją visiškai kitokią nei tuometės tipinės mokymosi įstaigos, norėjau suprojektuoti tikrą mokyklą. Nesakyčiau taip skambiai – kad siekiau, jog kuo mažiau vaikų džiaugtųsi ištrūkę iš mokyklos, bet tikrai norėjau parodyti, kad mokykla ir jos aplinka yra labai svarbi jauno žmogaus formavimo priemonė, – sakė Č. Mazūras. – Čia užkoduojama daugybė veiksnių, ir padaryti, kad jie veiktų teigiamai, nėra paprasta. Kuriant tuos kodus turi dalyvauti ir visuomenė.“

„Minties“ gimnazija ir liko vienintelė architekto Č. Mazūro suprojektuota ugdymo įstaiga. Bet atsiradus galimybei jam būtų įdomu vėl imtis tokio darbo – tai būtų proga dar kartą įsigilinti į ugdymo įstaigų problemas.

„Keičiasi kartos, auklėjimas, gyvenimo tikslai ir filosofija – kas kartą turi analizuoti situaciją iš naujo, – tvirtino Č. Mazūras. – Gerai, kad pradedama kalbėti apie mokyklų struktūros atnaujinimą – tikrai yra būdų tai padaryti.“

KOMENTARAS

Algirdas ŽEBRAUSKAS

Architektas, aplinkos ministro patarėjas

Dabartinės valstybės politikos atnaujinant ugdymo įstaigas tikslas, deja, toks ir tėra – energinio efektyvumo didinimas. Kalbama ne apie mokyklų modernizavimą, bet tik apie renovavimą.