Gal tie patys specialistai, kurie kuria turinį, gali pasakyti, kokioje, jų manymu, terpėje turi vykti ugdymo procesas? Galvoju, kaip šiandien būtų rašoma naujos mokyklos projektavimo užduotis – kad reikia mokyklos, į kurią tilptų tam tikras skaičius vaikų, ir viskas? Ar kas nors galėtų suformuluoti kokių kitų kriterijų?“

Mokykla kaip bendruomenės centras

VGTU Architektūros fakulteto dekanas neabejoja – kai kurių ugdymo įstaigų vadovai supranta, kad mokykla gali būti daugiau nei mokymosi vieta, kad tai – potencialus bendruomenės centras. Bet jiems reikia rasti atsakymus į sudėtingus klausimus: kaip kompensuoti išlaidas – įrangos amortizacijos, energijos, kurias mokyklos patirtų įsileidusios į savo patalpas bendruomenę, kaip išlaikyti saugumą, apsaugoti vaikus nuo neigiamos aplinkos įtakos.

Ieškant sprendimo galbūt galėtų padėti savivalda, kuri turėtų būti suinteresuota sutaupyti lėšų bendruomenės patalpoms. „Bendruomenių veiklą tikrai galima susieti su mokykla. O jei joje atsiras ir kultūrinių funkcijų, jei čia ilgesnę dienos dalį bus žmonių, mokykla bus saugesnė. Galiausiai tėvai ten pabus ilgiau su vaikais“, – tokios galimos pertvarkos privalumus mato
L. Nekrošius.

Kaip tik tokį mokyklos vaidmenį regi sostinės Baltupių progimnazijos direktorius, Lietuvos progimnazijų asociacijos tarybos pirmininkas Viktoras Blinovas. Jis organizavo „Šeštadienio klubo“ veiklą vaikų bei tėvų laisvalaikio užsiėmimams ir kuria progimnazijos pastato rekonstrukcijos vizijas, kad jis trauktų moksleivius užsukti ir per atostogas.

„Norint pagerinti mokyklų pasiekimus, reikia, kad su vaikais, paaugliais bent iki 14 metų mokytojas dirbtų ilgiau. Visur pasaulyje ilginamas buvimo mokykloje laikas. Bet moksleiviai neturi viso jo praleisti toje pat klasėje. Reikia įvairios infrastruktūros, vaikai turi turėti kitokių užsiėmimų galimybę. Dabar mes tiek suįžūlėję, kad pradinės mokyklos apie 13 valandą yra uždaromos, uždarytos jos ir savaitgaliais, per atostogas, – sakė V. Blinovas. – Strateginis tikslas turėtų būti mokykla, dirbanti nuo ryto iki vakaro, savaitgaliais ir per visas atostogas. Tam ir reikia kurti projektus, kurie padėtų mokykloms virsti daugiafunkciais centrais. Turi atsirasti erdvių, skirtų popamokinei veiklai.“

Reikia kompleksinės renovacijos pavyzdžių

1979 metais pastatytame Baltupių progimnazijos pastate apie 1 mln. litų (apie 300 tūkst. eurų) kainavusi energinio efektyvumo parametrus gerinanti renovacija buvo atliekama 2009–2011 metais. Tada savomis jėgomis buvo suremontuota ir dalis vidaus patalpų. „Renovaciją suprantu taip – jos tikslas yra sukurti mokiniams tinkamą darbo aplinką. Bet to nepadarysi, kol klasėje nebus šilta, švaru ir gražu. Tvarkėmės taupydami. Pažvelgus ūkiškai, ta Lietuvoje vykdyta renovacija kartais atrodo beprasmė – jei uždedami kailiniai, turi būti ir vėdinimo sistema, o ji dažniausiai neįrengiama. Neturime jos ir mes – tada nė nežinojome, kad tokios reikia“, – pripažino V. Blinovas.

Renovacijos procesai, progimnazijos vadovo įsitikinimu, turėtų būti organizuojami kitaip – jei pastatui atnaujinti skiriamas Europos Sąjungos (ES) finansavimas, prisidėti turėtų ir savivalda, skirdama tuo pat metu lėšų kitiems svarbiems darbams atlikti.

„Tik maža dalis renovuotų mokomųjų patalpų atitinka europinius standartus.