Ateities uosto vizija – Klaipėdos kruizinių laivų terminalas

2019 gruodžio 16 d.
Klaipėdos kruizinių laivų terminalas
Klaipėdos kruizinių laivų terminalas

Nors tarptautinio turizmo požiūriu Lietuva pripažįstama kaip naujas, įdomus turistinis regionas ir konstatuojama, kad per Klaipėdos uostą keliaujančių turistų skaičiaus augimas yra didžiausias iš visų Baltijos regiono uostų, tačiau atvykstantiems žmonėms nėra sukurto šiuolaikiško, funkciškai patogaus objekto – kruizinių laivų terminalo.

Ar reikia Klaipėdai tokio terminalo – į šį klausimą atsako Gabrielė Strazdaitė, šiais metais parengusi baigiamąjį architektūros magistro darbą (vadovas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Architektūros katedros prof. Gintaras Čaikauskas).

Lietuva, kaip jūrinė valstybė, neišnaudoja turimo potencialo

Klaipėda – labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas, kuriame kruizinė laivyba vykdoma jau 15 metų. Tai didelės kategorijos uostas, per 2017 m. priėmęs 63 kruizinius laivus. Jame gali švartuotis iki 330 m ilgio, 45 m pločio ir 8,6 m grimzlės laivai.

Deja, pagrindinis Lietuvos uostas kruizinių laivų terminalo vis dar neturi. Atvykstantys laivai švartuojasi šalia miesto centro ir turistai yra išleidžiami krantinėje.

Klaipėdos kruizinių laivų terminalasUosto teritorijos analizė išryškino problemas: uostas atriboja miestą nuo vandens, nėra viešųjų erdvių sistemos, uosto pramonės pastatai yra nekontekstualūs miesto atžvilgiu. Miesto funkcinė struktūra susiformavusi taip, kad pagal Kuršių marias išsidėstęs uostas atriboja miestą nuo didelį rekreacinį potencialą turinčios Kuršių marių ir Kuršių nerijos teritorijos. Taip bloginamos sąlygos išnaudoti miesto rekreacines ir miesto savitumo formavimo galimybes.

Nors Klaipėdos uostas, kaip pramoninis objektas, įsikūręs visai šalia miesto senamiesčio, nebuvo vystoma sinergija tarp turizmo ir miesto atraktyvaus įvaizdžio. Klaipėdos gamtiniai ir kultūriniai ištekliai sudaro palankias sąlygas kurti patrauklų ryšį tarp Klaipėdos miesto, Kuršių nerijos ir uosto struktūrų, išvystyti uosto krantinių teritoriją, pritaikytą keliautojų poreikiams, atverti jiems prieigas prie senamiesčio, Kuršių marių, sukurti apžvalgos vietas.

Kruizinių laivų terminalas aktualus jau dabar

Empirinio tyrimo (interviu) rezultatai parodė, kad kompetentingi ekspertai neabejoja Klaipėdos kruizinių laivų terminalo reikalingumu. Pažymima, kad Klaipėda yra vienintelis Lietuvos uostas, todėl jo plėtra ir toks terminalas yra reikalingas visais aspektais: politiniu, ekonominiu, socialiniu, jūrinio turizmo ir verslo plėtros.

Kalbinti ekspertai suvokia jį kaip šiuolaikišką, daugiafunkcį objektą, derantį su aplinka ir miestui būdingais elementais. Klaipėdos kruizinių laivų terminalui tapus ne tarpine stotele, o išvykimo ir grįžimo punktu, čia privalės atsirasti svarbias funkcijas turintis pastatas, kur būtų teikiamos apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, komercijos, informacijos ir kitos įvairiarūšės paslaugos.

Atlikus architektūros objektų analogų analizę buvo pastebėta, kad visi nagrinėti terminalai turi galimybę priimti daugiau negu vieną kruizinį laivą vienu metu, tačiau tik pora terminalų iš jų turi apgyvendinimo funkciją. Nagrinėti analogai tikslingai kuria ryšius tarp miesto ir uosto teritorijų. Pastatai projektuojami taip, kad nukreiptų keleivį į miestą. Projektuojami terminalai yra inovatyvūs, tvarūs, prisitaikantys prie konteksto, aukštos architektūrinės kokybės, kuria viešųjų erdvių sistemas.

Plaukiojantis terminalas

Gabrielės Strazdaitės parengta projekto koncepcija ir programa sudaryta remiantis mokslinės literatūros, dokumentų analize, analogų studija, ekspertų apklausos rezultatais ir dviem svarbiausiais aspektais: integralumu su miestu ir gamta. Klaipėdos KLT projektinis pasiūlymas, grindžiamas ateities uostų architektūros principais, tenkintų ne tik tokio objekto ekonominius socialinius poreikius, turėtų teigiamos įtakos turizmo ir verslo plėtrai, bet ir sustiprintų Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdį pasauliniame kontekste.

Klaipėdos kruizinių laivų terminalas

Klaipėdos kruizinių laivų terminalas

Siūloma teritorija terminalo projektui yra Danės upės žiotyse. Koncepcijos stiprybė – žemės paviršiaus tausojimas, tvarios ateities kūrimas ir lokacijos neapibrėžtumas, todėl projektuojamas objektas buvo numatytas kaip plaukiojantis terminalas. Jis nėra statomas ant kranto ir nenaudoja miesto reikmėms skirto ploto. Ypač Klaipėdos miesto atveju, kai miestas ir uostas turi labai stiprią gretimybę. Pastatas gali būti nuplukdytas į kitą vietą, perplanavus miesto ir uosto koncepciją arba net realizuojamas kitoje valstybėje ir turėti kitą paskirtį.

Objekto programa paremta ryšio su miestu palaikymu ir nesezoniškumo išsaugojimu. Norėta sukurti objektą, kuris yra nepriklausomas nuo vietos, todėl tūrinė išraiška būtų gan lakoniška – kaip priešingybė miestui ir jo užstatymui.

Miestas ant platformos

Pastatas projektuojamas kaip savotiškas ,,miestas“ ant platformos, gaubtos stiklu. Tūriai su skirtingomis funkcijomis yra išdėstomi taip, kad pastato viduje būtų sukuriama kuo daugiau vidinių erdvių, atveriančių miesto, uosto ir Kuršių nerijos panoramą.

Visa bendroji pirmo aukšto zona yra skirta terminalo keleiviams ir kitiems lankytojams – ten būtų keleivių registracija, muitinė, bagažo skyrius, maitinimo vietos, administracija, komercinės zonos, kelto kasos, turizmo agentūros ir informacijos centras, taip pat biblioteka, universali salė.

Antras aukštas atlieka balkono funkciją, čia išdėstyti pagrindiniai apžvalgos taškai ir komercinės erdvės. Trečiajame – viešbutis, jo registratūra, pagalbinės patalpos ir kavinė. Taip pat čia yra projektuojamos kūrybinės dirbtuvės ir bendrasis atviras balkonas. Iš čia galima patekti ant eksploatuojamo stogo, kuriame numatomos viešosios erdvės, poilsio zonos, kavinės ir gamtos elementai.

Klaipėdos kruizinių laivų terminalas

Požeminis pastato aukštas – pagrindinė plūdrumo konstrukcija yra išnaudojama sandėliavimui, pagalbinėms ir techninėms patalpoms, bagažo skyriui. Bagažo skyrius yra visiškai automatizuotas, čia projektuojama inovatyvi bagažo surinkimo ir atidavimo sistema.

Visą aplink terminalą esančią teritoriją siūloma tvarkyti. Projekte yra siūloma įrengti išmaniąją krantinę, kuri realiuoju laiku prisitaikytų prie poreikių, keisdama savo padėtį vandenyje. Krantinė pritaikyta pėsčiajam, dviratininkui, laivui, autobusui. Numatoma vieta mažųjų laivų prieplaukai ir vandens taksi. Bendra viešoji erdvė yra skirta renginiams, kasdieniam viešajam gyvenimui, uosto reikmėms, tačiau nekelianti trukdžių miesto gyvenimui. Tvarkoma teritorija jungia miesto ir uosto reikmes.

Projekto svarba

Pristatydami šį projektą norime atkreipti progresyvios visuomenės dėmesį į Klaipėdos kruizinio laivų terminalo svarbą: konkurencijai didėjant, ateityje išliks tie uostai, kurie supras vystymosi ir tobulėjimo svarbą. Uostai privalės bendradarbiauti su miestu, naudotis naujausiomis technologijomis ir kurti darnų plėtros planą, kitu atveju uostas išnyks arba tenkins tik lokalius poreikius.

klaipedos uostas ateitis5

klaipedos uostas ateitis6

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2019 lapkritis.

Komentarai