Kasmet sparčiai auga individualiųjų namų savininkų, norinčių pasinaudoti valstybės finansine parama atnaujinti savo būstą, skaičius, o noras tapti energijos gamintojais paskatino naudoti atsinaujinančius energijos išteklius. 2012 metais Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas finansavo per 100 tokių projektų, o 2015-aisiais šis skaičiaus jau išaugo penkis kartus.

Naujo namo įrengimo nefinansuos

Tikimasi, kad finansinės paramos krepšys individualiųjų namų šeimininkams bus atrištas ir 2016 metais. Tačiau ar parama bus dosnesnė?

Aplinkos ministerijos Klimato kaitos finansų ir projektų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Čeičytė teigė, kad 2016 metų vasario–kovo mėnesiais paaiškės, kokios bus finansavimo priemonės ir kiek lėšų joms įgyvendinti bus atseikėta.

„Tikėtina, kad ir 2016 metais biudžetas bus panašus į ankstesnių metų, t. y. bus skirta apie 1 mln. eurų kiekvienai priemonei. Vadovaujantis Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymu, ne mažiau kaip 40 proc. visų programos lėšų turi būti panaudojama energinio efektyvumo didinimo projektams ir ne mažiau kaip 40 proc. – atsinaujinančių energijos išteklių diegimo projektams“, – teigė L. Čeičytė.

Nuo 2012 metų individualiųjų namų savininkams (fiziniams asmenims) parama Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis teikiama pagal dvi finansavimo priemones – „Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant pastato energetinio naudingumo C klasę ir sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau nei 20 %“ ir „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kitų) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose“.

Projektų paraiškas priima ir registruoja, projektus vertina, pinigų mokėjimą administruoja ir projektų įgyvendinimą prižiūri Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF).

LAAIF Klimato kaitos programos projektų skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Pranaitis teigė, kad individualiojo gyvenamojo namo, į kurį planuojama investuoti, savininkas arba bendraturtis gali gauti iki 30 proc. faktiškai patirtų visų tinkamų finansuoti projektų išlaidų kompensaciją. Specialistas atkreipė dėmesį, kad paramą gali gauti ir tie namų savininkai, kurie modernizavo savo būstą arba įsidiegė atsinaujinančius energijos šaltinius ankstesniais metais, nes kompensuojamos išlaidos, patirtos nuo 2012 metų balandžio 15 dienos.

„Bendra suma atnaujinant individualųjį būstą arba diegiant atsinaujinančius energijos šaltinius negali viršyti 14,5 tūkst. eurų“, – pažymėjo A. Pranaitis.

Valstybės paramos negalima tikėtis, jeigu renovacijai skirtomis lėšomis ketinama įsirengti naują namą. Kitas svarbus aspektas yra tinkama namo paskirtis. Jei tai daugiabutis ar sodo namas, administracinės patalpos ar garažas, šių statinių savininkams finansinės kompensacijos neskiriamos.

Užpildyti paraiškas nesudėtinga

Pradėjus skirti finansinę paramą, kasmet individualiųjų namų savininkų, norinčių gauti valstybės paramą, daugėja. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje paskelbus apie paraiškų paramai gauti priėmimą, vos per keturias savaites buvo užregistruotas pakankamas skaičius interesantų. Projekto registracijos formos priimamos tol, kol pakanka lėšų, skirtų tai finansavimo priemonei.

Žvelgiant į statistiką, atrodytų, kad daugiau norinčiųjų yra įsirengti alternatyvius energijos šaltinius nei renovuoti individualiuosius namus. Pastarųjų 2015 metais buvo 148, jiems bus išmokėta per 1 mln. eurų paramos. O atsinaujinančių energijos išteklių naudotojų 2015 metais registruota 368, jiems bus išmokėta per 1,3 mln. eurų. Iš viso nuo 2012 metų iki šiol valstybės paramą renovacijai gavo daugiau kaip 660 individualiųjų namų savininkų ir 870 namų savininkų, norinčių įsirengti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Įprastai kvietimai teikti paraiškas individualiųjų namų renovacijai ar atsinaujinantiems energijos šaltiniams diegti skelbiami kiekvienų metų kovo–gegužės mėnesiais LAAIF (www.laaif.lt) ir Aplinkos ministerijos (www.am.lt) interneto svetainėse.

Užpildyti projekto registracijos formą nėra sudėtinga, tačiau, pasak A. Pranaičio, labai svarbu nurodyti tiksliai apskaičiuotas būsimas išlaidas. Remdamasis jomis LAAIF nustato ir rezervuoja finansinę kompensaciją. Netinkamai ar ne iki galo užpildyta projekto registracijos forma atmetama ir negali būti tikslinama – ji gali būti tik teikiama naujai.

Atsiskaitoma baigus darbus

Įgyvendinęs projektą individualiojo namo savininkas ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos LAAIF turi pateikti tinkamai užpildytą mokėjimo prašymą – pareiškėjo deklaraciją, visų išlaidas pagrindžiančių ir apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas bei kitus LAAIF skelbtame kvietime nurodytus dokumentus.

„Pareiškėjai, kurie atnaujina gyvenamąjį namą, papildomai pateikia pastato energinio naudingumo sertifikatą ir pažymą, kurioje nurodoma, kad modernizuotas pastatas pasiekė energinio naudingumo C klasę ir energijos naudojimo sąnaudos sumažėjo ne mažiau kaip 20 proc.“, – aiškino A. Pranaitis.

Jeigu su mokėjimo prašymu pateikiami ne visi reikalaujami dokumentai ar mokėjimo prašymas užpildomas netinkamai, pareiškėjas per 5–10 darbo dienų turi pateikti trūkstamus dokumentus ar patikslinti mokėjimo prašymą. Jei per šį terminą mokėjimo prašymas nepatikslinamas, nepateikiami trūkstami dokumentai ar nenurodomos priežastys, kodėl nebuvo galima per numatytą laiką visa to padaryti, mokėjimo prašymas atmetamas.

LAAIF apmoka projekto išlaidas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo pareiškėjo tinkamai įforminto mokėjimo prašymo ir visų išlaidas pagrindžiančių bei apmokėjimą įrodančių dokumentų registravimo dienos.

Kontrolė – neišvengiama

Individualiųjų namų savininkai, norintys pasinaudoti valstybės parama, turi žinoti, kad nebus kompensuojamos išlaidos sumontavus energetikos įrenginį, gaminantį tos pačios rūšies energiją, kuriam diegti parama jau gauta ankstesniais metais. Pavyzdžiui, vienais metais įdiegus saulės fotovoltinę jėgainę, skirtą elektrai gaminti, ir gavus paramą šiam projektui įgyvendinti kitais metais, negalima prašyti paramos vėjo jėgainei, gaminančiai elektros energiją.

Be to, pateikus projektų registracijos formas ir gavus LAAIF patvirtinimą, kad kompensacija, numatyta projektui įgyvendinti, yra rezervuota, dar nėra šimtaprocentinės garantijos, kad ji bus išmokėta, jei projektą įgyvendinantys namų savininkai neįvykdys savo įsipareigojimų.

Kaip įgyvendinami projektai, tikrina ir LAAIF specialistai. „Iki 30 proc. projektų galime patikrinti jų įgyvendinimo metu. Kiekvieno projekto patikra atliekama baigus jį įgyvendinti, prieš išmokant kompensaciją“, – priminė LAAIF atstovas A. Pranaitis.

Per 5 metų laikotarpį LAAIF turi teisę bet kada apsilankyti projekto įgyvendinimo vietoje ir prašyti pateikti su projekto veikla susijusius dokumentus. Jeigu namo savininkas atsisako pateikti reikiamus dokumentus ir nesutinka su kitais reikalavimais, LAAIF turi teisę iš pareiškėjo reikalauti grąžinti visą ar dalį kompensacinės išmokos.

Kitas svarbus aspektas – jeigu pareiškėjas neįgyvendina projekto iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos ir nepateikia mokėjimo prašymo arba iki einamųjų metų rugsėjo 1 dienos raštu ar elektroniniu paštu neinformuoja LAAIF, kad negalės įgyvendinti projekto iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos, jis netenka galimybės gauti kompensaciją, ir jo projektas yra išbraukiamas iš projektų registracijos sąrašo. Taip pat pareiškėjas netenka teisės gauti paramą vienus metus.

Ir vilkas sotus, ir avys sveikos

A. Pranaitis teigė pastebintis tendenciją, kad individualiųjų namų gyventojai nori ne tik sumažinti šildymo išlaidas, didinti namo energinį efektyvumą ir gerinti patalpų mikroklimatą. Atsiranda vis daugiau norinčiųjų turėti savo elektros energijos gamybos šaltinį. Todėl populiarėja elektros energiją gaminančių alternatyvių šaltinių diegimas.

Nors, pavyzdžiui, fotovoltinių elektrinių diegimas reikalauja nemažų investicijų, jų populiarumas nemažėja. Antroje vietoje pagal populiarumą yra vėjo elektrinės.

Jei individualiojo namo savininkas šildydamas būstą anksčiau degino akmens anglis, dujas, mazutą ir kitą daugiau taršos į aplinką skleidžiantį kurą, pakeitęs tokį katilą į deginantį biokuro granules ar malkas jis gali gauti paramą. Be to, iškastinį kurą naudojantys kietojo kuro katilai į granulinius dažnai keičiami ir dėl praktinių sumetimų – jie reikalauja mažiau priežiūros. Malkomis kūrenami katilai vis dar paklausūs rajonuose, kuriuose pigesnė mediena.

Individualiųjų namų gyventojai mielai renkasi šilumos siurblius. Populiariausi iš jų yra „oras–vanduo“, nes tokie yra pigesni palyginti su geoterminiais.

Lietuvos saulės energetikos asociacijos direktorius Petras Mažeikis teigiamai vertina valstybės paramą ir teigė, kad tai skatina individualiųjų namų savininkus modernizuoti būstą. „Įvairios technologijos kainuoja nemažus pinigus, o investicijos neatsiperka taip greitai, kaip tikimasi, todėl parama yra labai naudinga“, – kalbėjo P. Mažeikis.

Kitas svarbus veiksnys – gauta parama naudojama tam, kad būtų taupiau eikvojama energija ir kad į atmosferą būtų išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Be to, valstybės teikiama finansinė parama sukuria abipusę naudą ne tik fiziniams asmenims, bet ir pačiai šaliai, siekiant, kad ji taptų energiškai nepriklausoma valstybė.