Top Baneris

2014 lapkričio 24 d.
Pasidalykite straipsniu

Miestų ideologijos, utopija, miestai-knygos, „pastmodernizmas“ (praeities modernizmas), atviras urbanizmas – tai tik kelios temos, kurias aptars naujo, jau keturioliktojo, Architektūros [pokalbių] fondo ciklo pašnekovai. Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje, visą gruodį vyksiančiose paskaitose architektūros praktikai, teoretikai ir filosofai iš užsienio ir Lietuvos bandys atsakyti į esminį ciklo klausimą – „Koks miestas?“

Penkios išskirtinės asmenybės – Bartas Goldhoornas, Beatriz Ramo, Sorenas Lethas, Arjenas Oostermanas ir Leonidas Donskis – yra savo sričių profesionalai, ir kiekvienas į klausimą „Koks miestas?“ atsakys savaip, tačiau kiekviena paskaita žada išplėsti mūsų suvokimo ribas apie tai, koks yra šiuolaikinis miestas, koks jis turėtų ar galėtų būti.

Anksčiau garbintą sterilią miestų tvarką ir griežtą logiką, pakeitė miesto, kaip pozityviai konfliktiškos ir patrauklios žmonėms, vietos vizija, o praeities utopijos sulaukė tiek pat daug kritikos kiek iki tol buvo sulaukusios šlovės. Gyvenamosios aplinkos formavimas buvo atiduotas į ambivalentiškos neoliberaliosios rinkos rankas. Tai nebūtinai reiškia, kad šiuolaikinė visuomenė nėra pajėgi formuoti projekcijų į ateitį. Tai nereiškia, kad šiandienos miestai nėra ideologiniai tvariniai ir utopinės mąstysenos produktai.

Šio ciklo tikslas – aptarti, koks yra šiuolaikinis miestas, kas formuoja jo įvaizdį, kokį vaidmenį šiame procese atlieka ideologija ir kieno rankose koncentruojasi galios svertai. Miesto vizijų formavimas, erdvių kokybės gerinimas, protų pritraukimas – visa tai daro daugybė tarpusavyje besivaržančių miestų. Bet ar miestas, kuris neturi kultūrinės, politinės ar socialinės pozicijos, gali išlikti globaliose varžybose?

Naują intriguojantį pokalbių ciklą šį ketvirtadienį, lapkričio 27 dieną, 20 valandą, pradės ilgametis Maskvos bienalės kuratorius, „Project Russia“ ir „Project Baltia“ žurnalų įkūrėjas iš Olandijos – Bartas Goldhoornas. Savo paskaitoje „Atviras urbanizmas“ jis palies mums labai artimą temą – masinius gyvenamųjų namų kvartalus. Per pastaruosius 30 metų Europos urbanistikoje išsivystė nauja paradigma besiremianti įvairove ir „urban block“ tipologija. Tai buvo reakcija į perėjimą nuo socialistinės prie kapitalistinės ideologijos. Deja, toks modelis yra sunkiai pritaikomas masinės statybos rajonuose, todėl metodai, išvystyti šeštajame ir septintajame dešimtmetyje, vis dar taikomi ir šiandien. Atviras urbanizmas siekia sukurti naują masinės statybos modelį, kuris atspindėtų laisvosios rinkos principus ir išspręstų konfliktą tarp masinės gamybos ir individualizmo.

Šias įžvalgas papildys Olandijos „STAR startegies + architecture“ biuro įkūrėja, viena iš MONU žurnalo redaktorių – Beatriz Ramo. Ji savo paskaitoje „Dievų malonėje“ plėtos naujų gyvenamųjų tipologijų temą ir siūlys naujas gyvenimo mieste kartu formas. Beatriz nebus vienintelė praktikuojanti architektė šiame cikle – Danijos architektūros biuro „Sleth“ vienas partnerių Sørenas Lethas išplės miestų diskusiją ir pakryps į industrinių, modernistinių praeities vizijų pritaikymą šiandienos kultūrinių miestų poreikiams savo paskaitoje „Pastmodernism“. Tačiau šiuo metu kalbama ne tik apie kūrybinius miestus, naujausios tendencijos krypsta į išmaniuosius miestus.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video