Taip pat siūloma teisinėmis priemonėmis užtikrinti, kad sprendinius, susijusius su funkciniu, erdviniu, vizualiai suvokiamu aplinkos formavimu, priimtų tik kvalifikuoti architektai, o šių sprendimų vertinimą, kai jis negali būti atliekamas remiantis objektyviai pamatuojamais kriterijais, vykdytų tik kolegialios architektų ekspertų institucijos, veikiančios pagal iš anksto nustatytą tvarką, užtikrinančią sprendimų nešališkumą ir profesionalią argumentaciją.
Konferencijos dalyviai pritarė, kad esant poreikiui architektūros kokybės užtikrinimo priemonės turi būti diferencijuojamos pagal statinių ar kitų aplinką formuojančių objektų reikšmę visuomenei; techniniai ir ekonominiai faktoriai neturėtų lemti skirtingo šių priemonių taikymo. Svarbu ir tai, kad priimant aplinką formuojančius sprendimus reikia sudaryti efektyvias sąlygas visuomenei, ypač vietos bendruomenei, dalyvauti.
SA inf.
