Tokią tvarką, palaikomą savivaldų, jau šiandien yra patvirtinusios kai kurios regioninės ekspertų tarybos. Įprastai tarybų svarstymui prašoma pateikti visuomeninius ir su Europos Sąjungos parama kuriamus objektus. N. Vaičiūnaitė ir E. Klimas ragina pasirūpinti, kad objektų kriterijai, kuriuos atitikus būtų privalu parengti projektinius siūlymus ir juos apsvarstyti ekspertų taryboje, būtų įtvirtinti teisės aktuose. Įveikusieji ekspertizės išbandymą ir atsižvelgusieji į ekspertų pastabas galėtų tikėtis, kad jų projektas nebepateks į teisinių ginčų mėsmalę dėl architektūros kokybės.
Pasiūlymų autoriai atkreipė dėmesį į daugelio keliamą problemą – tai, kad savivaldybių ar projektų užsakovų prašymu architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybų priimami sprendimai tėra rekomendacinio pobūdžio (prieš keliolika metų ekspertų tarybų sprendimai, rekomendacijos projektų korekcijoms buvo privalomi). Ir tai viena priežasčių, dėl kurių projektų ar projektinių siūlymų pristatymas, išdiskutavimas ir palaiminimas ekspertų tarybose šiandien visiškai nereiškia, kad vėliau dėl to projekto nekils problemų – neatsiras ginčų ar pretenzijų. Bet šiandienis variantas, pripažįsta ekspertai, daugeliui atrodo priimtinesnis – specialistai, dalyje regioninių tarybų dirbantys net ir be atlygio, netrokšta dėl savo sprendimų užsitraukti teisinių ginčų grėsmę.
Teisinės sistemos spragos leidžia kartotis ir situacijoms, kai architektai įtraukiami į iš esmės niekinius architektūros konkursus. Lietuvos architektų sąjungai ne kartą teko pripažinti neturint svertų apsaugoti architektų bendruomenę ir miestiečius nuo tokių situacijų.
Užsienyje privalomasis projektų ekspertavimo modelis reglamentuojamas teisės aktais ir kitais architektūros politikos dokumentais. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, pasak N. Vaičiūnaitės, privaloma visuomeninių statinių ekspertizė, kai jiems skelbiami architektūriniai konkursai. Projektas laimėtojas renkamas derybų būdu – ieškant konsensuso ir renkant balsų dauguma, niekam nesuteikiant sprendimo veto teisės.
Ankstyva projekto ekspertizė – apsauga nuo laiko ir sąnaudų praradimo
Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos šiandien veikia penkiuose Lietuvos miestuose. N. Vaičiūnaitė ir E. Klimas siūlo sistemą papildyti dar viena – nacionalinio lygmens – taryba, kuri veiktų visos šalies mastu ir nuolat. Tokiam dariniui būtų reikalinga administracija, taigi atsirastų ir sąnaudų, tad turėtų būti imamas administracinis mokestis (tokį ir šiuo metu taiko kai kurios tarybos). Kitas svarstytinas klausimas – galbūt kiekvienoje savivaldybėje turėtų atsirasti mažesnio masto tarybos.
Visi siūlomi pokyčiai, N. Vaičiūnaitės ir E. Klimo nuomone, turėtų padėti pasiekti itin svarbų tikslą – sprendimą priimti ankstyvojoje projekto stadijoje ir taip eliminuoti pavėluotas, todėl įprastai projekto užsakovui daug kainuojančias ir neretai destruktyvias diskusijas.
Teisininkė pabrėžė, kad tarybos veiklos sėkmė priklausytų ne tik nuo tinkamo architektūros kokybės kriterijų suformulavimo, bet ir nuo jos sudėties. „Pusiausvyra čia turėtų būti siektina visomis prasmėmis – kad architektų profesionalų balsas nebūtų nustelbtas dėl neteisingos balsų proporcijos ir kad jokia taryboje atstovaujama institucija neturėtų veto teisės“, – sakė N.
