Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, Šilutės rajono savivaldybės vyriausiasis architektas išnagrinėjo pakartotinai teikiamą derinti Aplinkos ministerijos parengto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ pakeitimo projektą (toliau – įsakymo projektas) ir teikia šias pastabas bei pasiūlymus.
Dėl viso statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR). Šiame STR yra labai daug taisytinų dalykų, todėl jį reikėtų dabar taisyti iš esmės, pašalinant visus šiuo metu jame esančius pastebėtus trūkumus, o ne daryti pakeitimus tik „atsižvelgus į 2017-11-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo nuostatas, STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatų praktinio taikymo metu kilusius neaiškumus“, kas daroma dabar pagal AM 2017-11-17 lydraštį.
Dėl 1.4 punkto. (Dėl keičiamo 60 punkto). Projektiniai pasiūlymai su „Statybos įstatymo [5.1] 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis” nėra derinami. Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą reikia gauti „rašytinius sutikimus (susitarimus)“ arba „rašytinius sutikimus“, o pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 15 punktą reikia gauti „sutikimus“. Tai nėra projektinių pasiūlymų „derinimas“.
Dėl 1.5 punkto. (Dėl keičiamo 65 punkto). „Patikslinus (jei reikia) projektinius pasiūlymus“, t. y. – pakeitus projektinių pasiūlymų sprendinius, juos reikia dar kartą pristatyti visuomenei pakartotinio viešo susirinkimo metu, nes visuomenė naujų, per 3 darbo dienas „patikslintų“ (pakeistų) projektinių pasiūlymų pagal siūlomą STR’o pataisą iš viso nemato ir niekada nepamatys.
Dėl 1.6 punkto. (Dėl papildomo 65¹ punkto). Pagal šio punkto nuostatas „kompiuterinę laikmeną… su projektiniais pasiūlymais… pateikia“ Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai išvadai gauti“ (65¹.1 punktas) ir regioninei architektūros tarybai rekomendacijai gauti“ (65¹.2 punktas). Pirmu atveju „išvadai gauti“ (parengti) skiriama 10 darbo dienų, antru atveju „rekomendacijai gauti“ (parengti) skiriama 20 darbo dienų. Tai yra – antru atveju „rekomendacijai gauti“ (parengti) skiriama du (2) kartus daugiau laiko. Kodėl?
Dėl 1.8 punkto. (Dėl keičiamo 66 punkto). Nepriklausomai nuo to, kokia forma buvo pateikti pritarimui (ar derinimui?) gauti projektiniai pasiūlymai (ar pateikiant prašymą ar nuotoliniu būdu), po pritarimo (derinimo?) visi projektiniai pasiūlymai (tiek juos teikiant pirmą kartą, tiek juos patikslinus (pakeitus) ir teikiant pakartotinai, nesvarbu kelintą kartą) turi būti paskelbti IS „Infostatyba“, be jokių šiame projekto punkte numatytų išlygų („jei“) ar alternatyvų („arba).
Dėl 1.8 punkto. (Dėl keičiamo 66 punkto). Taip pat pagal pakartotinai teikiamo projekto nuostatas neaišku, koks likimas bus tų projektinių pasiūlymų, kurie per nustatytus terminus (14 ar 24 d. d.) nesulauks (negaus) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos išvadų arba regioninės architektūros ekspertų tarybos rekomendacijų? Arba ir pirmo, ir antro. Koks tada yra tokių nesuderintų projektinių pasiūlymų statusas? Ir likimas? Pagal keičiamo 66 punkto nuostatas tokius projektinius pasiūlymus projektuotojas „gavęs 65¹ punkte nurodytus dokumentus…“, „pateikia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, atliekančiam savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas [5.16¹], arba pasiūlymus ir protokolą (protokolus) su priedais paskelbia IS „Infostatyba“, jei 60 punkte nurodytas prašymas buvo pateiktas pasinaudojant šia sistema.“ Net ir „pateikus“, ir „paskelbus“, patys savaime tie projektiniai pasiūlymai nesusiderins, joks pritarimas jiems neatsiras. Kas toliau? Pagal 66 punkto nuostatas tokie projektiniai pasiūlymai (be Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos išvadų arba regioninės architektūros ekspertų tarybos rekomendacijų) net nėra „laikomi suderintais“.
Dėl 1.9 punkto. (Dėl keičiamo 67 punkto). Pagal keičiamo 67 punkto nuostatas tokiems nesuderintiems (be išvadų ar be rekomendacijų, ar be jų abiejų) projektiniams pasiūlymams vienasmeniškai „pritaria arba motyvuotai nepritaria“ savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas. Taip negali ir neturi būti! Pritarti galima tik tokiems projektiniams pasiūlymams, kurie turi teigiamas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos išvadas arba regioninės architektūros ekspertų tarybos rekomendacijas, kai jos yra privalomos.
Dėl 1.15 punkto. (Dėl keičiamo 13 priedo 8.1 papunkčio). Tragikomiškai skamba šio papunkčio teiginys „aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma statinio ar jo dalies statybos vieta…“ O kas tada bus nurodoma „žemės sklypo su gretima urbanistine aplinka plane“? Pagal šio STR 6.8 punkte nurodytą sąvokos „projekto pavadinimas“ turinį aiškinamajame reikia nurodyti „projekto adresą“, o ne statinio ar jo dalies statybos vietą.
Dėl 1.15 punkto. (Dėl keičiamo 13 priedo 8.1 papunkčio). Na, negalima iš esmės projektiniuose pasiūlymuose, kurie yra tik „pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją…“ (pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje pateiktą sąvokos apibrėžimą) nustatinėti „žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus“! Ne gi „nedaeina“, kad projektinių pasiūlymų sprendiniuose yra pateikiama tik statinio idėja! Ir net ne žemės sklypo, kvartalo ar teritorijos, o tik statinio idėja. Ir jokioje statinio „idėjoje“ (projektiniuose pasiūlymuose) NEGALIMA NUSTATINĖTI „žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus“! Tokia 13 punkto formuluotė neatitinka ir prieštarauja LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalies reikalavimams (sąvoka „projektiniai pasiūlymai“) bei LR teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalies reikalavimams. Statinio projektinių pasiūlymų paskirtis (3 punktas) negali būti „nustatyti teritorijos naudojimo reglamento parametrus! Pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalies reikalavimus teritorijos naudojimo reglamentas yra nustatomas vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose, o ne statinio projektiniuose pasiūlymuose ir projektinių pasiūlymų užduotyse.
Dėl 1.15 punkto. (Dėl keičiamo 13 priedo 8.1 papunkčio). Šio papunkčio formuluotėje reikėtų keisti ir teiginį „jeigu numatyta projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje“, nes ji prieštarauja labai konkrečiam 10 punkto apibrėžime „projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nurodoma“, po kurio išvardinti 6 konkretūs papunkčiai, tarp kurių ir kuriuose nėra nė užuominos apie pakeitimo projekte tame papunktyje naujai įvardijamas veikas: „gamybos ar kitos veiklos rūšies, projektuojamos statinyje, technologinio proceso aprašymas (schema)…“ ir kt. Kitaip tariant, jeigu apie šias veikas nenumatyta projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje, tai ir aiškinamajame rašte apie jas nebus nė žodžio. Pagal šias šio projekto punkto nuostatas oficialiai yra palikta galimybė projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte nepateikti būsimos veikos (gamybos ar kitos veiklos rūšies, technologinių procesų aprašymo (schemos) ir kitokių pasiūlymų) aprašymo. Tai akivaizdžiai dvelkia nesąžininga statytojo (ir projektuotojo) veikla ir noru nuslėpti nuo visuomenės, savivaldybės, kitų derintojų ar pritarėjų kai kurias projektinių pasiūlymų (statinio idėjos) dalis. Visai gali būti – kad ir esmines.
Ir visiškai pabaigai: pakartotinai teikiu visus savo pasiūlymus ir pastabas dėl viso statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kurias 2017 m. lapkričio 9 d. pateikiau Lietuvos architektų rūmų Statybos normavimo darbo grupei.
Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR) 1 punkto ir 13 priedo 2 punkto. Pagal STR 1 punkto nuostatas šis reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas, tačiau 13 priedo 2 punkte nurodyta, jog „13 priedo nuostatos taikomos rengiant projektinius pasiūlymus reglamento 60 punkte nurodytais atvejais. Rengiant projektinius pasiūlymus minėtame punkte nenurodytais atvejais, 13 priedo reikalavimai yra rekomendacinio pobūdžio“.
Dėl 60 punkto, 13 priedo pavadinimo ir 13 priedo 2 punkto. 13 priedo pavadinimas pagal turinį neatitinka 13 priedo 2 punkto nuostatoms: 13 priedo pavadinimas apima visus (bet kokius) „projektinius pasiūlymus“ pagal LR statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalies apibrėžimą, o 13 priedo 2 punkte (su nuoroda į STR’o 60 punktą) jau rašoma tik apie „visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies numatomą projektavimą“ ir „šių statinių projektinius pasiūlymus“.
Dėl 4 priedo. Būtina iš 4 priedo Visuomenei svarbaus statinio (jų dalių) sąrašas pašalinti 6.1 ir 6.2 punktus, kad atitinkamai „gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas“ ir „gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatas“ nebūtų priskiriami visuomenei svarbiems statiniams, atitinkamai, kai naujai statomo gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato bendras plotas didesnis kaip 200 m²; rekonstruojamo gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (po rekonstravimo) bendras plotas didesnis kaip 200 m² ir kai naujai statomo gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastato bendras plotas didesnis kaip 200 m²; rekonstruojamo gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastato (po rekonstravimo) bendras plotas didesnis kaip 200 m².
Dėl 7.2 papunkčio. Šiame punkte pateikta „projektinių pasiūlymų“ sąvoka iš esmės prieštarauja LR statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje pateiktai „projektinių pasiūlymų“ sąvokai: statybos įstatyme pateiktoje sąvokoje nerašoma apie „numatomo projektuoti“ ir apie „visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies“.
Dėl 7.4 papunkčio. Pagal vienas iš šio papunkčio dalis statytojas teisės aktų nustatytais atvejais projektuotojui pateikia dokumentų kopijas (pvz. direktoriaus pritarimo ar viešo susirinkimo protokolo), pagal kitas – dokumentų originalus („statinio kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre dokumentą…“, „rašytinius sutikimus“ ar „rašytinius sutikimus (susitarimus)“).
Dėl 30 punkto. Jame teigiama, jog, „kai statybai įteisinti reikalingas viešojo administravimo subjektų pritarimas…“ Visi XXI amžiaus statiniai, kurių statybą reikalinga įteisinti, nepriklausomai nuo jų sudėtingumo ar grupės, privalo turėti nustatyta tvarka parengtus statinio projektus ir statybą leidžiančius dokumentus, o ne „pritarimus“. Tam XXI amžiuje yra IS „Infostatyba“ ir apie 1000 Lietuvos architektų sąjungos narių, iš kurių apie 700 turi meno kūrėjo statusą.
Dėl 36 punkto. Iš esmės ydingas, iš esmės keistinas punktas. Jame „reglamentuota“, tai yra – įteisinta ydinga „pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projekto sudėtis, kai nereikia atlikti rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbų“. Tai vienas iš tų dokumentų, kurių dėka Lietuvoje iki šiol bujoja niekaip nesuvaržoma „termitynų“ (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų (viešbučių, apartamentų viešbučių, kitų „rekreacinės paskirties“ pastatų ir t.t.) virtimo daugiabučiais gyvenamaisiais namais) praktika.
Dėl 36 punkto. Esamas šio punkto „reglamentavimas“ leidžia neprojektuoti pastato (patalpos, patalpų) ar jo dalių pagal šio STR 8 priedo 8.4 ir 8.4.1 papunkčių reikalavimus ir nerengti elementarių aukštų planų sprendinių brėžinių, vietoj kurių dabar pagal 36 punkto reikalavimus yra teikiami tik „pastato (patalpos, patalpų) planai su eksplikacijomis, kuriuose nurodomos šių objektų ribos, techniniai rodikliai ir paslaugų teikimo apskaitos prietaisų išdėstymas (jei tokie nekilnojamojo turto objektai formuojami)“ (36.4 papunktis).
Dėl 36 punkto. Ir pastato fasadai tokiame „projekte“ yra nereikalingi: vietoj jų dabar yra teikiamas „pastato išorinės išvaizdos aprašymas“… ir tai tik tuo atveju, „…kai atliekant saugomoje teritorijoje esančio pastato paprastąjį remontą keičiama jo išorinė išvaizda“. Tik tada ta pakeista pastato „išorinė išvaizda“ turi būti aprašoma. Kitose ir kitokiose teritorijose „pakeitus pastato išorinę išvaizdą“ pagal dabar galiojantį STR’o „reglamentavimą“ net nebūtina tos išvaizdos aprašyti…
Dėl 36 punkto. Nors pagal dabartinį dabar galiojantį STR’o 36 punkto „reglamentavimą“ ne tik saugomoje teritorijoje gali būti iš esmės pakeista pastato „išorinė išvaizda“ (pvz.: vietoj 10 langų pirmame aukšte atsiras 10 lauko durų), 36 punkte nėra jokių privalomų reikalavimų tokio projekto sudėčiai. Tai yra – privalomai pateikti sklypo plano dalies sprendinius su naujais įėjimais, pėsčiųjų takais, privažiavimais ir parkingais, išorės apšvietimu, vaikų žaidimų aikštelėmis, šiukšlių konteineriais, želdynais ir t.t.
Dėl 37 punkto, 37.2 ir 37.3 papunkčių. Pagal juos „jei projekto dokumentuose randama neatitikimų ar prieštaravimų, dokumentų viršenybė nustatoma taip…“, kad aiškinamieji raštai (37.2 papunktis) turi viršenybę prieš brėžinius (37.3 papunktis). Taip negali ir neturi būti. Tai prieštarauja ir šio STR’o 8 priedo reglamentavimui ir elementariai logikai. Projekto aiškinamieji raštai ir projekto brėžiniai kartu sudaro bendrą projekto visumą be jokių viršenybių vienas kito atžvilgiu.
Dėl 43 punkto. Šiame punkte teigiama, jog „kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (-ai), turi būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė (kai privaloma), pakeistas projektas patvirtintas (kai privaloma), pakeistam projektui gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas“. Tai netiesa, nes statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra nurodyti „esminiai statinio projekto sprendiniai“.
Dėl 43 punkto. Būtina keisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodytą sąvoką „esminiai statinio projekto sprendiniai“ ir ją papildyti „architektūros dalies sprendiniais“. Architektūra yra esminis statinio projekto sprendinys.
Dėl 60 punkto. Neturi būti „pageidavimų gauti specialiuosius reikalavimus“ (toliau -SR). Ypač – „neprivalomų“ SR (LR statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalis). Tik savivaldybės (ne verslininkas – statytojas (užsakovas) ir ne jį aptarnaujantis projektuojantis architektas) atsako už savivaldybės teritorijos plėtrą ir tos plėtros darną, visuomeninių, valstybės, savivaldybių bendruomenių ir privačių interesų derinimą bei visų savivaldybės statinių derinimą prie aplinkos ar urbanistinio konteksto, už savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų sprendinių realizavimą, todėl SR išdavimas turi būti savivaldybių kompetencija. Pagal LR vietos savivaldos įstatymą taip ir yra, specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija (6 straipsnio 20 punktas). Neprivalomi ir išduodami pagal pageidavimus SR yra niekam nereikalingi.
Dėl 60 punkto. Būtina parengti šiame punkte įvardinto „prašymo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui)“ pavyzdinę formą.
Dėl 61.5 papunkčio. Būtina keisti šį papunktį ir nurodyti jame, kad su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti ne 61.5 punkte nurodytu adresu (teoriškai tai gali būti ne tik kad kitas miestas, bet ir kita šalis), o konkrečios savivaldybės, kurioje yra planuojama statyba, konkrečioje seniūnijoje.
Dėl 61.7 papunkčio. Būtina papildyti šį papunktį ir nurodyti jame, kad viešo susirinkimo vieta yra konkrečios savivaldybės, kurioje yra planuojama statyba, konkrečioje seniūnijoje.
Dėl 62.1 papunkčio. Būtina pakeisti šį papunktį ir nurodyti jame, kad viešo susirinkimo vieta yra konkrečios savivaldybės, kurioje yra planuojama statyba, konkrečioje seniūnijoje.
Dėl 63.1 papunkčio. Būtina pakeisti šį papunktį ir šio papunkčio žodžius „visuomenei patogiu“ – išbraukti, nes tai labai nekonkreti sąvoka ir perteklinis reglamentavimas, nes niekas nežino (nėra būdo nustatyti) kokia yra visuomenės nuomonė ir kada tai visuomenei patogu, o kada – ne.
Dėl 61.3, 63.2 papunkčių bei 65 ir 66 punktų. Čia vartojama sąvoka „projektuotojas“ neatitinka LR statybos įstatymo 2 straipsnio 67 dalies reikalavimų: turėtų būti „statinio projekto rengėjas“.
Dėl 63.2 ir 63.3 papunkčių. Projektinius pasiūlymus rengia, teikia ir visuomenei pristato ne projektuotojas, o statytojas. Todėl ne projektuotojas, o statytojas turi paskirti viešo susirinkimo pirmininką ir sekretorių. Su statytojo įgaliojimu visa tai gali daryti ir projektuotojas („statinio projekto rengėjas“).
Dėl 63.3 papunkčio. Statytojas ne „dalyvauja viešame susirinkime“, o „privalo dalyvauti viešame susirinkime“. Statytojas gali ir nedalyvauti viešame susirinkime, bet tada privalo įgalioti statinio projekto rengėją jį atstovauti viešame susirinkime.
Dėl 63.3 papunkčio. Šį papunktį būtina keisti. Statytojui privalomai dalyvaujant viešame susirinkime, jo nebereikia pristatinėti. Statytojas (ne „statinio projekto rengėjas“) turi „supažindinti“, „įvertinti“ ir „atsakyti“. Su statytojo įgaliojimu visa tai gali daryti ir projektuotojas („statinio projekto rengėjas“).
Dėl 64 punkto. Viešo susirinkimo protokolą privalo pasirašyti statytojas ( ne projektuotojas). Su statytojo įgaliojimu tai gali daryti ir projektuotojas („statinio projekto rengėjas“).
Dėl 65 punkto. Visus 65 punkte išvardintus veiksmus privalo atlikti statytojas. Su statytojo įgaliojimu tai gali daryti ir projektuotojas („statinio projekto rengėjas“).
Dėl 66 punkto. Visus 66 punkte išvardintus veiksmus privalo atlikti statytojas. Su statytojo įgaliojimu tai gali daryti ir projektuotojas („statinio projekto rengėjas“).
Dėl 4 priedo. Būtina iš 4 priedo Visuomenei svarbaus statinio (jų dalių) sąrašas pašalinti 6.1 ir 6.2 punktus, kad atitinkamai „gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas“ ir „gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatas“ nebūtų priskiriami visuomenei svarbiems statiniams, atitinkamai, kai naujai statomo gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato bendras plotas didesnis kaip 200 m²; rekonstruojamo gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (po rekonstravimo) bendras plotas didesnis kaip 200 m² ir kai naujai statomo gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastato bendras plotas didesnis kaip 200 m²; rekonstruojamo gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastato (po rekonstravimo) bendras plotas didesnis kaip 200 m².
Dėl 5 priedo. Šiame priede nurodytų rodiklių „2. sklypo užstatymo intensyvumas“ ir „3. Sklypo užstatymo tankis“ mato vienetai (%) neatitinka ir prieštarauja LR teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalies ir 40 dalies reikalavimams.
Dėl 8 priedo 4 punkto. 8 priedo 4 punkto teiginys („statytojui pageidaujant daugiabučio gyvenamojo namo techninis projektas gali būti rengiamas su nebaigta daugiabučio gyvenamojo namo apdaila“), iš esmės prieštarauja šio STR’o 1 punktui, pagal kurį šis STR „privalomas visiems statybos dalyviams“. Nepriklausomai nuo „statytojo pageidavimų“. Tai – iš esmės ydingas ir gėdingas punktas.
Dėl 11 priedo 1, 6, 6.3, 7 ir 7.2 punktų ir papunkčių. Yra prieštaravimas tarp šio priedo nuostatų ir Statybos įstatymo reikalavimų. Nurodytų priedo punktų ir papunkčių nuostatos neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalies reikalavimams, pagal kuriuos „specialieji reikalavimai – neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas“). Tuo tarpu 11 priedo 1, 6, 6.3, 7 ir 7.2 punktuose ir papunkčiuose primygtinai teigiama, jog „projektas rengiamas vadovaujantis“ (tai yra – privaloma turėti) tais, pagal Statybos įstatymą „neprivalomais“ specialiaisiais reikalavimais“, kurie yra išduodami tik „statytojo (užsakovo) pageidavimu“ (tai yra – neprivaloma turėti). Jokių išlygų jokioms statybos rūšims ar statybos darbams (pastato atnaujinimas (modernizavimas)) Statybos įstatymas nenumato.
Dėl 7.2, 60 punktų, 13 priedo pavadinimo ir 13 priedo 2 punkto. 13 priedo pavadinimas neatitinka 13 priedo 2 punkto nuostatoms: 13 priedo pavadinimas apima visus (bet kokius) „projektinius pasiūlymus“ pagal LR statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalies apibrėžimą, o 13 priedo 2 punkte (su nuoroda į STR’o 60 punktą) jau rašoma tik apie „visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies numatomą projektavimą“ ir „šių statinių projektinius pasiūlymus“. 7.2 punkte taip pat rašoma apie „numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies…“, kas taip pat neatitinka LR statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje nurodytos sąvokos „projektiniai pasiūlymai“ apibrėžimo.
Dėl 13 priedo 3 punkto ir LR statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalies. 13 priedo 3 punktas iš esmės neatitinka ir prieštarauja LR statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje pateiktai sąvokai „projektiniai pasiūlymai“. Sąvokos „projektiniai pasiūlymai“ apibrėžimą Statybos įstatyme būtina koreguoti, nurodant, jog „pasiūlymuose išreikšta projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja gali ne iš esmės skirtis nuo statinio projekto sprendinių“. Ir dar būtina konkretizuoti, kas sudaro sąvokos pagrindinių sprendinių idėjos turinį: tiek „architektūros“, tiek „kitų pagrindinių sprendinių“.
Dėl 13 priedo 8.2 papunkčio. Būtina suvienodinti reikalavimus projektinių pasiūlymų grafinės dalies sudedamosioms dalims: dalis grafinės dalies brėžinių gali būti schemos (aukštų planai, charakteringi pjūviai), o visa kita – ne (žemės sklypo su gretima aplinka planas, fasadai).
Dėl 13 priedo 8.2.4 papunkčio. Būtina pakeisti (sulietuvinti?) šio papunkčio turinį – „pastato (-ų) fasadai jo dalių“. Čia pagal logiką ir pagal analogus (8.2.2, 8.2.3 papunkčius) turėtų būti daugiskaitos vardininkas.
Dėl 13 priedo 3 ir 3.5 punktų. Šios 13 priedo punktų nuostatos iš esmės neatitinka ir prieštarauja LR teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalies reikalavimams. Projektinių pasiūlymų paskirtis (3 punktas) negali būti „nustatyti teritorijos naudojimo reglamento parametrus“. Pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalies reikalavimus teritorijos naudojimo reglamentas yra nustatomas vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose.
Dėl 13 priedo 13 ir 14 punktų. Šio punkto nuostatos neatitinka ir prieštarauja 13 priedo 3.5 papunkčiui ir LR teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalies reikalavimams. Pagal šio punkto nuostatas teritorijos naudojimo reglamento parametrus jau net projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje (!?) gali nustatyti … savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas)!?. Tai yra visiškas šiuo metu galiojantis kliedesys.
Dėl 13 priedo 10.2 papunkčio. Šį papunktį reikia naikinti, nes, visų pirma, projektinių pasiūlymų paskirtis yra nurodyta 13 priedo 3 punkte, o, visų antra, 3 punkto teiginių niekam nereikia perrašinėti į kiekvieną konkrečią projektinių pasiūlymų rengimo užduotį.
Dėl 13 priedo 11 ir 14 punktų. Yra akivaizdus nesąryšis tarp 13 priedo 11 ir 14 punkto teiginių. Pagal 11 punktą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį „teikia derinti“ savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), o pagal 14 punktą tas pats savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) tai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai „pritaria“. Tad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) pritaria ar derina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį?
Kritinių pastabų pateiktam derinti Aplinkos ministerijos parengtam Įsakymų projektui būtų galima pateikti ir daugiau, bet dėl didelės projekto ir, ypač, paties statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ apimties ir elementarios laiko stokos teks pasitenkinti šiomis ekspromtinėmis pastabomis ir pasiūlymais.
Pritarti pateiktam derinti projektui negalima. Statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ būtina keisti iš esmės.
Prašome atsižvelgti į pateiktas pastabas bei pasiūlymus, pataisyti projektą ir pakartotinai pateikti jį derinti savivaldybėms.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Šilutės rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Edmundas Benetis
LAS inf.
