• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Architektai rengia Panevėžio gražinimo planus

2016 gegužės 20 d.

Praėjusią savaitę Panevėžio viešojoje G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje buvo pristatyti Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Panevėžio skyriaus organizuotų eksperimentinių architektūrinių kūrybinių dirbtuvių rezultatai. Po 22 metų pertraukos ir sąstingio, neabejingi savo miestui architektai ir visuomeninkai susibūrė bendram darbui eksperimentinėse kūrybinėse dirbtuvėse ir pateikė idėjas, kaip prikelti savo gimtąjį miestą.

Dabar jau galima drąsiai sakyti, kad tai, kas įvyko, verta vadinti išskirtiniu įvykiu ne tik Panevėžio mieste, bet ir Lietuvoje. Tai vyko savanoriškai, be jokio atlygio, aktyviai dalyvaujant visuomeninkams ir padedant rėmėjams. Apie miesto praeitį istorinėmis žiniomis pasidalijo vyresnės kartos panevėžiečiai. Talkinant turizmo informaciniam centrui, neabejingi miestiečiai pateikė nemažai racionalių pastebėjimų, pasiūlymų miesto viešųjų erdvių tvarkymui.

Pėsčiųjų tilto idėjas savarankiškai eskizavo Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos mokiniai, galbūt ir būsimieji architektai.

Per dirbtuvių pristatymą, vykusį pavasario pradžioje, buvo pateiktos trys aktualios temos, į kurias daugybę metų miesto savivaldybė neieškojo atsakymų, nors tai glaudžiai siejosi su ikikarinio miesto tapatybe. Toks ilgą laiką besitesiantis abejingumas neramino savojo miesto patriotų.

Simboliška, kad renginys vyko artėjant valstybės šimtmečiui, kurią kūrė savanoriai. LAS Panevėžio skyriaus nariai kartu su iš Panevėžio kilusiais savo kolegomis pateikė idėjines koncepcijas, kaip atgaivinti tris miestui labai svarbius objektus – apleistą nepriklausomybės kovų savanorio, poeto, visuomenininko J. Čerkeso-Besparnio „Pragiedrulių“ sodybą Skaistakalnio parke; šiame parke esančią kalvą ir apleistą vasaros estradą; pasiūlė naujo pėsčiųjų tilto idėją istorinio medinio liepto per Nevėžį vietoje, kuris galėtų sujungti šv. Zitos gatvelę, istorinį medinės architektūros Mikolajevo kvartalą su G. Petkevičaitės-Bitės namu ir dabartinį miesto centrą.

Dėl naujo pėsčiųjų tilto reikėtų pasakyti, kad jis būtent toje vietoje ne kartą buvo siūlytas senokai vykusiame konkurse bei VGTU Urbanistikos katedros studentų baigiamuosiuose darbuose. Architektai įžvelgė, kad šiuos objektus sujungtų mažasis pėsčiųjų – dviračių pažintinis ratas. Paskui prie dirbtuvių netikėtai prisujungę ištikimi panevėžiečiai, išvykę svetur architektai Henrikas Štaudė ir Gintautas Šveikauskas – prisiminę savo pauglystės maršrutus, jie nupiešė didįjį ratą.

Arch. Jurėna Steponavičienė apžvelgė aktyvių miesto gyventojų siūlymus, skrupulingai surinko istorinę medžiagą. Miesto gyventojai pritarė, kad atgytų miesto viešosios erdvės, Skaistakalnio parke galėtų atsirasti parko kavinė, tualetai, apžvalgos bokštas kaip vertikalė, galėtų atgimti kareivių priesaikos prieškarinė tradicija, meninkų rezidencija, botanikos sodas, o galbūt parke galėtų būti jodinėjama arkliais ir t.t.

Arch. Elvyra Klimavičienė apžvelgė įdomius objektus jungiantį mažąjį ratą. Atnaujinus dangas, pagal VDA II kurso architektūros studentės Faustos Diržytės idėją, įrengus interaktyvius stendus, pasakojančius gatvelių istoriją, istorinis Mikolajevo-Špitolės kvartalas tikrai atgytų.

Provokuojančias poeto J. Čerkeso-Besparnio sodybos atgaivinimo konversijos koncepcijas, kuriose būtų visuomeninis pastatas, pristatė arch. Donatas Malinauskas. Atgaivinat sodybą, galėtų atsirasti vertikalė, stoginė, terasa, įsikomponuotų kavinė ar paviljonas. Arch. Žymantas Lipskis pateikė idomią idėją parke pastatyti daug autonomiškų, pakeltų nuo žemės meninikų dirbtuvėlių.

Skirtingas „verpstės” ir „S“ formos tilto idėjas, kuomet tiltas ne tik jungia skirtingus krantus, bet kartu yra ir miesto meninis akcentas, traukos taškas, pristatė arch. Loreta Paulauskienė, Neringa Sargautaitė, Gintautas Diržys, Miglė Paužaitė, Vidminas Stankevičius.

Atnaujinant vasaros estradą arch. Vidminas Stankevičius mato viziją, kaip galima sujungti tradicinius audinio raštų vaizdinius (arch. Donatas Malinauskas) su dinamiškos formos stogine. Pagerbiant ikikrikščioniškojo Panevėžio gyventojus, ant kalvelės, spėjamo alkakalnio, galėtų atsirasti simbolinis apeiginis ratas.

Vilniečiai architektai H. Štaudė, G. Šveikauskas, Augustas Minkauskas vasaros estradą siūlo įrengti naujai, neliečiant esamos kalvos. Į ją nuo esamo tilto vestų pakeltas takas, kuris užsibaigtų įspūdinga konsole – apžvalgos aikštele ties paskandintu Nevėžyje mitologiniu akmeniu. Po estrados konstrukcija būtų galimybė įrengti technines patalpas, kavinę, viešąjį tualetą. Taip pat buvo aptartas didžiojo dviračių tako maršrutas.

Darbai nėra baigtiniai, o tik konceptualūs siūlymai, prie kurių architektai tikisi sugrįžti vėliau.

Renginys buvo gera proga pakalbėti apie architektūrą ir opias problemas su miesto politikais ir aktyviais miestiečiais. Taip jau sutapo, kad kūrybinių dirbtuvių uždarymo metu miesto bendruomenei prisistatė naujoji Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė. Tikimės, kad mūsų iniciatyva visus nuteikė optimistiškai.

Liepos 1 dieną, tarptautinės Architektų dienos proga, architektai miestiečiams ketina pristatyti kūrybinių dirbtuvių darbų parodą, kad visi galėtų plačiau susipažinti su pateiktomis idėjomis.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad