Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdyba ir Architektų taryba susipažino su keičiamais Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniais ir jiems nepritaria, dėl planuojamo skuboto Baltijos pajūrio ir Kuršių marių pakrančių užstatymo naujais neaiškios paskirties kvartalais.

Miškai tarp Melnragės ir Girulių, tarp Vilhelmo kanalo ir marių, yra ypatingai svarbūs ir vertingi miesto gyventojų sveikatai ir bendrai gerovei. Dabar galiojantis, 2007 m. patvirtintas, miesto bendrasis planas ir jo koncepcija dar dešimčiai metų į priekį numato šių teritorijų naudojimą želdynams, rekreacijai gamtoje. Todėl nesuprantamas naujojo bendrojo plano organizatorių ir rengėjų noras pirmuoju ateinančio dešimtmečio uždaviniu įteisinti naujų „specializuotos paskirties“ kvartalų statybą šiuose miškuose. Toks skubėjimas nepagrįstas, kol greta ir mieste tebėra daugybė padrikai užstatytų ar tik suplanuotų užstatyti teritorijų, kuriose jau sukurta infrastruktūra, o plėtros potencialas neišnaudojamas daug dešimtmečių.

Kiekvienai statybai teisiškai yra būtinas sklypas, kurio savininkų teises gina šalies Konstitucija. Ribotam skaičiui būsimų sklypų savininkų planuojama suteikti išskirtines teises į šiuos visai šaliai, o ypač klaipėdiečiams svarbias bendro naudojimo teritorijas. Patyrėme, kaip gyvenamųjų namų kvartalais virto „specializuotos“ vaikų vasaros stovyklos ir paplūdimio infrastruktūros objektai (dušinės, užkandinės). Matome, kaip agresyviai, prisidengiant kitomis paskirtimis, statomi gyvenamieji namai kitose pajūrio vietose. Siūlomi rengiamo bendrojo plano sprendiniai naujoms statyboms pajūryje neturi ir negali turėti pakankamai saugiklių nuo piktnaudžiavimo ir iškraipymo, kol nėra teisės aktų galinčių tai sustabdyti kitose pajūrio vietose. Tai akivaizdu mums, projektavimo srities profesionalams. Todėl logiškas ir suprantamas sprendimas būtų neskubėti.

Noras plėsti statybas pajūrio ir pamario miškuose jau įtvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2019 m. patvirtintoje naujoje miesto bendrojo plano koncepcijoje 30-ies metų perspektyvai. Šio plano sprendiniai detalizuojami 10 metų ateičiai. Šį pradinį laikotarpį būtina skirti pasiruošimui ir konsultacijoms. Būtina parengti koncepciją detalizuojančias studijas, įvertinti gamtinio rekreacinio potencialo išsaugojimo, integravimo į urbanistines struktūras galimybes ir priemones, nustatyti būtinos infrastruktūros (socialinės, inžinerinės) apimtis, suformuluoti urbanistinio integralumo (t. y. statinių derėjimo aplinkoje) reikalavimus – galimą konkrečių sklypų užstatymui plotą, pastatų aukštį užstatymo tipą ir kitus rodiklius. Dabar siūlomo bendrojo plano sprendinių mastelis nepakankamas šiems klausimams spręsti.

Užstatymui atiduodamos teritorijos pajūrio ir pamario miškuose turi būti įvardintos kaip Klaipėdos miesto savitumo išsaugojimui architektūriniu, urbanistiniu ir viešo intereso požiūriu reikšmingi objektai.

Tokių objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai, skirti geriausiai urbanistinei idėjai išreikšti, kaip nurodyta LR Architektūros įstatyme ir Klaipėdos miesto tarybos 2018 m. sprendime „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo“. Tik viešai pristatyta ir aptarta urbanistinė idėja galėtų pašalinti įtarimus dėl sprendinių kokybės ir skaidrumo bei tapti bendrojo plano sprendiniu.

Prašome miesto mero palaikymo, kad išliktų sąlygos nuoseklios politikos įgyvendinimui ir darniai teritorijos raidai, kaip to reikalauja įstatymai – Teritorijų planavimo, Architektūros. Darni raida gali būti, jei tenkinant šios kartos poreikius, nebus atimtos galimybės ateities kartoms tenkinti savuosius.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdyba