Deimantė Daugintytė

Jei norime kurti patogias erdves, jos turi būti orientuotos į socialinių ryšių mezgimą. O geriausia, kad projektą rengtų humanitarinį išsilavinimą turintis architektas – tai išgirdome birželio 28 d. įvykusiame „Archicon 2024“ renginyje, kuriame susibūrė architektūros srities atstovai ir architektūros gerbėjai. „Statyba ir architektūra“ organizuoto renginio pirmoje dalyje kviesta diskutuoti apie tai, kaip žmogus jaučiasi miesto erdvėse, kaip galime kurti patogesnes struktūras bendruomenėms. Antroje diskusijoje sutelkėme dėmesį į karo padarinius Ukrainos architektūrai, pastangas išsaugoti paveldą bei atkurti visuomeninius pastatus. Darbus pristatė projektų UREHERIT ir REBUILD THE WONDERFUL atstovės bei ukrainietė architektė, šiuo metu dirbanti Vilniuje. Renginį vainikavo kasmetinių „ArchBook Lyderis“ rinkimų apdovanojimai.

Architektams negana specialybės studijų

Pirmoje diskusijoje „Psichologinis miesto žemėlapis“ architektė ir psichologijos studentė Evelina Bartusevičiūtė suformuotą temą įvardijo kaip naują ir neįprastą. Jos teigimu, tarpdisciplininiai projektai architektams vis dar mažai pažįstami, bet vilčių teikia kuriamas Nacionalinis architektūros institutas, kuris, tikimasi, atvers naujas kryptis ir galimybes jauniems architektams. „Dar architektūros studijose jutau disonansą: mokomės, ko reikia, kad įgyvendintume projektą, darbo rinkai papildomų žinių nereikia. Architektūros studijos atveria galimybę plačiai pamatyti gyvenimą, bendruomenes. Psichologijos mokslas ieško savo tyrinėjimų lauke konkrečios tyrimo detalės, į kurią sutelkia dėmesį. Bandau suprasti, ar galima moksliniu žvilgsniu pažiūrėti plačiai į mane dominančius klausimus“, – savo pasirinkimą studijuoti psichologiją argumentuoja architektė. 

Jai antrina „2L architects“ architektė bei filosofė Elena Paleckytė, kuri diskusijos metu pasidalijo filosofijos studijose išmokusi apie architektūrą daugiau nei šios specialybės studijose. „Architektūros studijose trūksta bendresnio kultūrinio konteksto. O filosofijos studijose išties gali sužinoti apie architektūrą“, – tvirtina „2L architects“ architektė ir leidyklos „Lapas“ architektūros redaktorė.

Humanitarinių mokslų teikiama prieiga ir žvilgsnis gali pridėti papildomų verčių architektams ir pagelbėti kuriant į bendruomenes orientuotus projektus. Šią mintį papildė Lietuvos architektų sąjungos ir asociacijos „ICOMOS Lietuva“ narys doc. dr. Vytautas Petrušonis. „Humanitarai sėkmingai interpretuoja ir rašo apie miestą – tai daroma nuo antikos laikų. Todėl psichologų, filosofų, filologų tyrimų pagrindu gali būti sukurtas miesto subjektyvumo žemėlapis“, – SA.lt organizuotoje diskusijoje „Psichologinis miesto žemėlapis“ sakė doc. dr. V. Petrušonis.

Jo teigimu, kuriant projektą, reikia skirti didesnį dėmesį ištirti vietos potencialą, suteikti vietai konotacijas, metaforas, o tai geriausia daro humanitarai. Jis ragina keisti projektų rengimo tvarką. „Nebūtina kliautis viešais susirinkimais, visuomenės nuomonėmis apie planuojamą projektą, kurias ydingai gali iškreipti toje vietoje net negyvenantys žmonės. Turime stengtis pakelti teritorijų planavimą į naują lygį, kad sužmogintume aplinką“, – sako Lietuvos architektų sąjungos narys. Diskusijos moderatorius architektas, Architektūros fondo projekto vadovas Matas Šiupšinskas kontraargumentavo – juk architektai ir taip užkrauti darbais ir įsipareigojimais, argi galime iš jų tikėtis papildomų tyrimų. „ICOMOS Lietuva“ narys V. Petrušonis siūlė įtraukti į įstatymą pareigą atlikti vietos tyrimą pagal patvirtintą metodiką. 

Architektų užduotis – erdvės, kurios patenkintų bendruomenes

Žurnalo „Statyba ir architektūra“ redaktorė Julija Novikova diskusijos metu išsakė mintį, kad miestą kuria specialistai, bet kiekvienas specialistas taip pat yra žmogus. O žmogui kuriama erdvė pirmiausia turi būti patogi. „Architektūra nėra tik gražus pastatas. Kaip mes joje jaučiamės, ar ten jauku, patogu vaikščioti, kaip toje erdvėje komunikuoja žmonės – tai svarbūs projekto kriterijai“, – pabrėžė ji.

Diskusijos dalyviai vieningai sutiko, kad erdvė, kurioje gera, yra skirta bendrauti. „Remiamės universalaus dizaino nuostatomis, projektavimo taisyklėmis, bet pirmiausia esame socialiniai gyvūnai, kurie nori bendrauti. Mums reikia galimybės bendrauti“, – pabrėžia „2L architects“ architektė E. Paleckytė.

Kad architektai, apkrauti biurokratija, kurtų erdves, skatinančias socialumą, specialistams būtina išlaikyti ir lavinti empatiją. „Empatijos reikia, kad projektuotum ne savo individualią viziją, o kurtum kolektyviai. Reikia atsižvelgti į bendruomenę, kad ji būtų patenkinta, o ne tik įgyvendinti kuo stambesnį projektą ir gauti pinigų. Žinoma, architektūra yra verslas, bet nepamirškime empatijos“, – ragino architektė ir psichologijos studentė E. Bartusevičiūtė.

Dvi Ukrainos mokyklų atstatymo linijos: adaptyvus projektas ir transformacija

Antroje ARCHICON 2024 diskusijoje „Prieš akis kuriama istorija: karo padariniai Ukrainos architektūrai“ pristatyti du Ukrainos atstatymui skirti projektai, prie kurių prisideda ir lietuvių architektai. Lietuvos architektų sąjungos narė Rūta Leitanaitė pristatė iniciatyvą UREHERIT kaip Ukrainos ateities mokyklą. Jos tikslas – bendradarbiaujant lietuviams ir ukrainiečiams architektams sukurti adaptyvų, kartotinį mokyklos projektą. Kaip renginio metu pabrėžė Lietuvos architektų sąjungos narė, ukrainiečiai nenori tipinių projektų, todėl adaptyvus projektas, „atsižvelgiant į šalies plotą ir didžiulį mokyklų poreikį, yra geras sprendimas“. „Žinoma, būtų gerai kiekvienai mokyklai surengti konkursą, bet susiduriame su išskirtine situacija“, – paaiškino architektų sąjungos narė R. Leitanaitė.

Kuriamas projektas, kuris netrukus bus pristatytas visuomenei, yra vienas, bet kiekvienos mokyklos sprendimai bus kiti. UREHERIT parengtą adaptyvų projektą nemokamai gaus visos pageidaujančios Ukrainos bendruomenės.

Kitos linijos laikosi REBUILD THE WONDERFUL projekto atstovai. Jų tikslas – ne statyti naujus ar atstatyti sugriautus pastatus, bet „humanistiškai transformuoti tipines sovietines Ukrainos mokyklas“. „Mes vengiame žodžio renovacija. Renkamės apibrėžti tai kaip erdvės transformaciją. Tiesa, keičiame ne tik erdvę, bet ir socialinį aspektą. Siekiame sukurti naujus ryšius tarp kaimynų, bendruomenių“, – paaiškina REBUILD THE WONDERFUL komandos narė architektė Eglė Kliučinskaitė. „Ukraina yra sektinas pavyzdys, kaip galime svarstyti apie ateities architektūrą. O REBUILD THE WONDERFUL transformacijos idėja aktuali visai Rytų Europai ar net plačiau. Ji taip pat gali būti įgyvendinama Lietuvoje“, – siūlo architektė.

Projekto kūrėjai remiasi 5 konceptais ir 12 principų, kurių pats svarbiausias – sukurti susibūrimo vietas, kurios visada atviros tiek mokiniams, tiek mokytojams. Architektė džiaugėsi, kad projektą remia Ukrainos vyriausybė, o vietos architektai noriai bendradarbiauja su užsieniečiais specialistais.

Architektūros istorikė, paveldo specialistė ukrainietė dr. Kateryna Didenko, kuri taip pat yra VILNIUS TECH Architektūros fakulteto vyresnioji mokslo darbuotoja, diskusijoje pasidalijo, kad jos tautiečiai per karą labiau pradėjo apmąstyti savo kultūrą ir susidūrė su poreikiu sustiprinti architektūrinę bendruomenę. Tokie projektai kaip REBUILD THE WONDERFUL ir UREHERIT augina architektų ratą bei leidžia pasidalyti patirtimi.

Paskelbti „ArchBook Lyderis 2024“ laureatai

Antrus metus iš eilės organizuoti „ArchBook Lyderis“ rinkimai – nemokamos architektams ir interjero dizaineriams skirtos platformos „ArchBook“ dalis. „Statyba ir architektūra“ plėtoja darbų dalijimosi galimybę jauniems ir jau įvertintiems kūrėjams. Šių metų rinkimuose dalyvavo visi 2022–2024 m. sukurti projektai, kurie nėra dalyvavę ankstesnių metų rinkimuose. Darbus vertino tarptautinė komisija:

• Petras Vestartas – architektas, postdoktorantūros tyrėjas „Block Research Gruop“ bendrovėje (Šveicarija) 
• Patrick Meijers – „Orange architects“ (Olandija) studijos architektas
• Marià Castelló – studijos „marià castelló arquitectura“ (Ispanija) įkūrėjas ir architektas
• Algimantas Pliučas – Lietuvos architektų rūmų pirmininkas 
• Elena Paleckytė – „2L architects“ architektė, filosofijos magistrė, architektūros redaktorė (leidykla „Lapas“)
• Evelina Aleliūnienė – interjero projektuotoja ir dizainerė

Komisijos nariai rinko nugalėtojus 3 kategorijose. Laureatais paskelbti:

• Gyvenamoji architektūra ir interjeras: „Namas Ribiškių take“ 

Architektūros studija: „INBLUM architects“, komanda: Laura Malcaitė, Dmitrij Kudin, Rūta Kazėnaitė 

• Viešieji projektai: Paviljonas „Vilnius prieš 200 metų“ 

Architektūros studija: „Praktika“, komanda: Julius Seniūnas, Dalia Puodžiūtė Seniūnienė

• Viešieji interjerai: „Delamode Baltics“ biuro interjeras 

Interjero dizaino studija: „CREATIVE OPS“, komanda: Eglė Dimaitytė-Vainermanė, Karolina Jašinskaitė, Eglė Rinkevičienė

Kiekvienos kategorijos prizininkai laimėjo 1000 € vertės „Makalius“ dovanų kelialapį, albumą „100 žingsnių modernios lietuviškos architektūros“, skirtą paminėti „Statybos ir architektūros“ 100-metį, dovanų maišelius ir diplomus. Taip pat redakcija parengs straipsnius su nugalėtojais, kurie bus publikuojami SA.lt portale, el. žurnale bei socialiniuose tinkluose.

Atsisveikiname iki kitų metų. Norinčius pristatyti savo projektus „ArchBook“ platformoje raginame nieko nelaukti ir registruotis.