RENGINIO DATA
2026 m.
Gegužės 21 d.
RENGINIO LAIKAS
Renginio pradžia: 15:00
Numatoma pabaiga: 21:00
RENGINIO VIETA
Dūmų Fabrikas
Dūmų g. 5, Vilnius
Architektūra (ne) visiems
Architektūra šiandien atsiduria kiek paradoksalioje situacijoje: niekada anksčiau apie ją nebuvo kalbama tiek daug, viešumoje, socialiniuose tinkluose, bendruomenių susitikimuose, o kuo daugiau balsų – tuo daugiau nesusikalbėjimo. Profesionalų, vystytojų ir visuomenės interesai miesto formavimo diskusijose vis dažniau susiduria – kartais kaip konfliktas, kartais kaip ženklas, kad atėjo laikas keisti požiūrį.
Kas šiandien turi teisę spręsti, kaip atrodys mūsų miestai, pastatai ir jų erdvės? Ar architektūra vis dar priklauso profesionalams, ar ji tapo kolektyviniu kūriniu, kuriame architekto balsas – tik vienas iš daugelio? O gal sprendimus priima tie, kurie turi finansinį svertą, o visa kita – tik dalyvavimo imitacija?
„Architektūra (ne) visiems“ – tai kvietimas pažvelgti į architektūrą ne kaip į profesionalų monopoliją, bet kaip į procesą, kuriame dalyvauja daugybė skirtingų balsų nuo architektų, vystytojų iki gyventojų. Ši tema iškelia esminius klausimus apie tai, kiek kiekvienas mūsų supranta aplinkinį pasaulį, formuojamas erdves ir gali būti šio proceso dalimi. Čia ypatingai svarbi ne tik profesionali kompetencija, bet ir edukacija ir viešinimas bei informacijos prieinamumas.
Miestas – bendruomenės kūrybos erdvė
Šiuolaikinė architektūra veikia gerokai platesniame kontekste nei anksčiau – tarp kultūros, identiteto, istorijos ir kasdienybės. Miestas nėra tik fizinė struktūra, bet ir bendruomenės formuojamas kultūros židinys, kuriame architektūriniai sprendimai tiesiogiai veikia žmonių kasdienybę.
Viešosios erdvės, visuomeniniai pastatai, urbanistiniai sprendimai vis dažniau vertinami per prieinamumo, įtraukties ir atsakomybės prizmę. Kas šiandien formuoja sprendimus – kūrėjai, užsakovai, bendruomenės ar saivalybės? Ar architektūra iš tiesų atliepia skirtingų visuomenės grupių poreikius, ar tik imituoja dalyvavimą?
Archicon 2026 kviečia diskutuoti apie architekto, urbanisto ir dizainerio vaidmens pokytį – nuo individualios vizijos autoriaus iki tarpininko, gebančio derinti socialinius, kultūrinius, ekonominius ir politinius interesus. Architektūra čia suvokiama kaip procesas, kuriame svarbi ne tik kompetencija, bet ir gebėjimas edukuoti visuomenę, išgirsti jos poreikius, paaiškinti ir įtraukti.
Nuo miesto iki interjero erdvės
Architektūra kuriama ne tik viešosiomis erdvėmis, judumo infrastruktūra, pastatais, bet ir jų vidaus erdvėmis. Nors interjero dizainas dažnai siejamas su privačia erdve, viešos paskirties interjerai – mokyklos, bibliotekos, biurai, kultūros ir bendruomenių centrai – yra tos vietos, kur visuomenės įtrauktis tampa būtina architektūros praktikos dalimi.
Interjeras formuoja ne tik funkcionalumą, bet ir emocinius ryšius su aplinka, atspindi kultūrines vertybes, socialinius santykius ir tapatybę. Nuo medžiagų ir apšvietimo iki erdvių prieinamumo ir jaukumo – būtent čia susilieja žmogaus poreikiai ir erdvės kokybė.
Todėl Archicon 2026 pabrėžia architektūros ir interjero dizaino sąveiką kaip vientisą procesą – nuo miesto struktūros iki vidaus erdvių, nuo viešųjų sprendimų iki asmeninės patirties. Renginys kviečia architektus, urbanistus ir interjero dizainerius kartu diskutuoti apie erdvių socialinį vaidmenį ir atsakomybę kuriant aplinką.
Ekspertų diskusija
Diskusijos metu pašnekovai kalbės apie skirtingų mastelių vizijas, nuo urbanistinių projektų ir viešųjų erdvių iki pastatų ir interjero erdvių, keliant klausimą – kaip šiandien veikia atviras architektūros kūrimo procesas. Ar yra suteikiama teisė visuomenei dalyvauti? Kokiais būdais vyksta atviras pokalbis ir kaip tie sprendimai yra įgyvendinami praktikoje?
Diskusijos akcentai:
- Kokia yra atvira architektūra?
- Kaip vyksta projektų viešinimas?
- Kaip į projektavimą įtraukiama visuomenė?
- Ar visuomenė gali dalyvauti ne tik viešųjų erdvių, bet ir architektūros ar net interjero erdvių projektavimo procesuose?
Diskusijos dalyviai:
- Ignas Lukauskas – „2L architects&engineers“ architektas, kūrybos vadovas
- Beatriče Umbrasaitė – Vilniaus miesto vyr. architektės patarėja visuomenės dalyvavimo miesto plėtroje klausimais
- Maksimas Zacharovas – „Naujosios Vilnios miesto bendruomenė“ asociacijos tarybos pirmininkas, architektas ir projektų vadovas
Archicon renginio diskusiją ves patyręs architektas, LRT laidos „Žmogus ir miestas“ vedėjas, Architektūros fondo projekto vadovas, architektūros istorikas Matas Šiupšinskas.
Archbook Lyderis 2026 apdovanojimai
Renginio metu vyks kasmetinių „ArchBook Lyderis“ rinkimų apdovanojimai. Tarptautinės komisijos narių išrinktų darbų autoriai bus pakviesti atsiimti pažymėjimą ir SA.lt kartu su partneriais paruoštą prizą laimėtojams.
„Archbook lyderis 2026“ – kas tai?
- galimybė išviešinti savo projektą ir savo studiją
- galimybė būti įvertintam ir išrinktam tarptautinės komisijos narių
- galimybė laimėti apdovanojimą ir pagrindinį prizą sau ir savo komandai
Šis konkursas skirtas architektams, dizaineriams, projektuotojams, studentams, kurie norėtų viešinti savo darbus „Archbook“ portfolio platformoje ir gauti galimybę laimėti prizus.
Bendrieji projekto reikalavimai:
Rinkimuose dalyvauja visi į „Archbook“ platformą užsiregistravę darbai. Tačiau projektas privalo būti ne senesnis nei 2025 m. kūrimo (jei projektas nėra realizuotas) ar įgyvendinimo, t. y. „Archbook lyderis 2026“ dalyvauja visi 2025 ir 2026 m. kurti ir/ar įgyvendinti projektai. Konkurse nedalyvauja praėjusiais metais (2025 m.) rinkimuose laimėję projektai. Dalyviai gali kelti neribotą projektų skaičių – tai padidina galimybę laimėti pagrindinį apdovanojimą.
Kaip tapti vienu iš Lyderių? Dalinkitės studijos projektais Archbook platformoje iki 2026 m. balandžio 26 d.
Išskirtinio svečio pranešimas: Neatrasta Naujoji Vilnia
Archicon scenoje šiemet bus pristatyta tema, kuri Vilniuje vis dar dažnai lieka urbanistinių diskusijų paraštėse – Naujoji Vilnia. „Naujosios Vilnios miesto bendruomenė“ asociacijos tarybos pirmininkas, architektas ir projektų vadovas Maksimas Zacharovas pasidalins įžvalgomis apie šios miesto dalies potencialą, jos tapatybę ir pastaraisiais metais vykstančius pokyčius. Pristatymo metu bus aptarti keli skirtingi, bet tarpusavyje susiję procesai – nuo pramonės paveldo transformacijos iki bendruomenės inicijuotų projektų, kurie formuoja naują teritorijos vystymo kryptį.
Ekskursija: pramonės paveldas Naujoje Vilnioje – miesto kultūrinės transformacijos židinys
Tęsiant Naujosios Vilnios atradimus ir minint ypatingą renginio vietą – svečiai bus kviečiami prisijungti į ekskursiją po Dūmų fabriką.
Pastato architektai: Ivanas Levickis, Aleksejus Polozovas, XIX a. pab.
Rekonstrukcijos architektai: Maksimas Zacharovas, Vytenis Girvainis, 2020 m.
Kelionė po XIX a. pabaigos pramoninės architektūros transformaciją – Dūmų Fabriką Naujojoje Vilnioje. Tai istorinis dalgių gamybos fabrikas, kuriame daugiau nei prieš šimtmetį kūrėsi viena svarbiausių Vilniaus pramonės vietų. Šiandien, 1200 kv. m ploto ir 12 m aukščio erdvėje įsikūrė Dūmų fabrikas – kultūrinė meno erdvė ir modernus kraftinio alaus bravoras.
2020 m. įgyvendinta konversija atgaivino autentišką pastato architektūrą, raudonų plytų fasadą, istorinį charakterį, ir suteikė jai naują, šiuolaikišką sluoksnį. Tokia transformacija – tai kultūrinio virsmo pavyzdys ir paties Naujosios Vilnios rajono pokytis, praturtinęs vietos bendruomenės ir architektūros kontekstą.
*„Statyba ir architektūra“ pasilieka teisę nežymiai keisti renginio programą
15:00 Renginio pradžia
15:00-15:45 Partnerių projektų pristatymai
15:45-16:45 Diskusija „Architektūra (ne) visiems“
16:45-17:15 Pertrauka
17:15-17:45 Knygos pristatymas
17:45-18:15 Partnerių projektų pristatymai
18:15-18:40 Naujosios Vilnios vizijos ir projektų pristatymas
18:40-19:15 Ekskursija po Dūmų fabrikas
19:15-19:45 Pertrauka
19:45-20:15 „Archbook Lyderis“ apdovanojimai
20:15-21:00 Vakaro laikas
*„Statyba ir architektūra“ pasilieka teisę nežymiai keisti renginio programą
„Naujosios Vilnios miesto bendruomenė“ asociacijos tarybos pirmininkas, architektas ir projektų vadovas.
Maksimas savo darbuose vadovaujasi principu „mažiausia intervencija – didžiausias efektas“. Ilgalaikė miesto kaip sistemos kryptis, nuo judumo stuburo, viešųjų erdvių ir konversijų, kuria gyvybingą, konkurencingą aplinką.
Kuo sudomino renginio ir diskusijos tema?
Maksimas: Visuomenės balsas realybėje veikia dvejopai. Dažnai paliekamas tik formalus langas per viešinimo procedūras (projektiniai pasiūlymai, specialieji reikalavimai), o visuomenė dažniausiai išlieka pasyvi ir suaktyvėja tik ginant siaurus interesus. Tuo pačiu aktyviausiai įsitraukia vietos profesionalai – architektai – kurie gali matyti visumą ir pateikti kokybiškas pastabas, todėl norint būti išgirstam, dažnai reikia būti profesionalu.
Per pastaruosius metus pradėjo realiai veikti kitas „langas“ – bendradarbiavimas su savivaldybe ir institucijomis, teikiant pasiūlymus dėl viešos infrastruktūros gerinimo. Kasdienio judumo srityje mažomis investicijomis galima greitai pasiekti apčiuopiamą rezultatą, kartu išlaikant ilgalaikę kryptį: greito bėginio judumo stuburą ir balansą tarp kompaktiško bei išsidriekusio miesto.
Ignas savo veiklą apibūdiną kaip aplinkos tyrinėjimą per savo emocinį „filtrą“. Aplinka tai emocija, patirtis, jausmas, erdvės dinamika ir socialinė problematika. Kartais tai yra sudėtinga paaiškinti ir, kaip daugeliui kūrėjų – lengviau parodyti.
„Savo veikloje supratau, kad viskas susiję su drama („Add more drama”). Vienais atvejais ji jau egzistuoja kaip socialinė drama, kylanti iš vietos kolektyvinių reikšmių visuomenėje. Kitais atvejais ją reikia sukurti, kad įvyktų inovatyvus lūžis. Kartais visuomenei sujudinti pakanka nedidelės dramos, kad prasidėtų tarpusavio dialogas.“
Kuo sudomino renginio ir diskusijos tema?
Ignas: Kūrėjas visada buvo tarpininkas tarp aplinkos ir visuomenės, kuriai kuria. Jis tarsi filtras, pro kurį praleista informacija ir potyriai virsta materija. Kūrėjas nuolat analizuoja problematiką bei erdvinius kultūrinius sluoksnius. Dažniausiai vienas svarbiausių sluoksnių yra visuomenė ir erdvės ar aplinkos naudotojas. Kūrėjas šį sluoksnį dažnai įtraukia kaip pagrindinį savo projekte, tačiau tiesioginis visuomenės balsas kartais lieka neišklausytas.
Manau, ši tema svarbi ieškant rakto ar formulės, kaip tinkamai įtraukti visuomenę į projektavimo procesą. Man tai yra esminis sluoksnis kuriant aplinką.
Meno daktaras, architektas, „2L architects&engineers“ kūrybos vadovas, turintis architektūros praktikos ir meninių tyrimų patirtį, atsakingas už kūrybinės vizijos formavimą, tarpdisciplininių projektų vystymą ir aukštos kokybės estetinių bei konceptualių sprendimų įgyvendinimą.
Vilniaus miesto vyr. architektės patarėja visuomenės dalyvavimo miesto plėtroje klausimais. Viena iš Pilaitės miesto daržo „Idėjų lysvė“ įkūrėjų.
Pagrindinis Beatričės veiklos uždavinys – rasti būdą, kaip sukurti ryšį tarp žmonių, kurie dažnai prie derybų stalo atsineša skirtingus interesus ar net priešiškus įsitikinimus vieni apie kitus.
„Kažkada man labai įsiminė sociologės dr. Brené Brown mintis, kad ryšį su kitais lengviau kurti, kai tikime, kad „visi, turėdami tuos resursus, žinias ir emocinę būseną, kuriuos tuo metu turi, elgiasi taip gerai, kaip tą akimirką gali“. Ši mintis – kad žmonės elgiasi geriausiai, kaip tuo metu gali – man visuomet yra kažkur šalia tiek kuriant susitikimus, tiek juos moderuojant.“
2025 m. Beatričės komanda paskelbė naująją svetainę „Pasitarkime Vilnius“, kurioje miestiečiai gali rasti informaciją apie jų seniūnijoje vykstančias kūrybines dirbtuves, apklausas ar pristatymus dėl statinių ir planavimo sprendinių, inicijuotus Vilniaus miesto savivaldybės. Šis projektas ir veikla tapo vienu iš pašnekovės širdžiai artimiausių darbų.
O praėjusiais metais Vilniuje išbandyti svarstomosios demokratijos principai: surengta pirmoji piliečių asamblėja, kurios metu demokratinės loterijos būdu atrinkti miestiečiai susitarė dėl 24 rekomendacijų, kaip pasiekti, kad Vilniuje gyventojai dažniau keliautų dviračiu, viešuoju transportu ar pėsčiomis, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. 2025 m. gruodį šias rekomendacijas asamblėjos dalyviai perdavė Vilniaus miesto vicemerui Andrius Grigonis.
Kuo sudomino renginio ir diskusijos tema?
Beatričė: Vilniaus miesto savivaldybėje dirbu su visuomenės įtraukimu į miesto kūrimą. Drąsa peržiūrėti nusistovėjusias viešinimo praktikas – mano kasdienio darbo dalis. 2025 m. Vilniuje įgyvendinome pirmąją piliečių asamblėją, o savivaldybės projektuose taikome dalyvaujamojo planavimo ir projektavimo metodus, kurių Statybos techniniame reglamente nerasime. Į visuomenės dalyvavimą žvelgiame metodiškai, siekiame kokybės – kūrybiško, pozityvaus ir konstruktyvaus dialogo tarp miestiečių ir miesto administracijos. Padėti rasti kelią į susitarimą man – ir menas, ir misija, ir nuolatinė mokykla.
Renginys yra nemokamas, lankytojų registracija – būtina.
Norite tapti renginio rėmėjais?
Rašykite redakcija@sa.lt
+370 666 84444
