Pamažu griežtėjant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams, statytojams teks atkreipti dėmesį ir į šildymo sistemos sprendimus. Antai A++ energinės klasės statiniuose didžiąją sunaudojamos energijos dalį bus privalu sugeneruoti iš alternatyvių energijos šaltinių – tokių kaip saulės fotovoltinės jėgainės ar panašių įrenginių. Nors A ir A+ klasės pastatams tokios prievolės nėra, galbūt į pažangias aplinką tausojančias technologijas verta orientuotis jau šiandien? Ar šildymo sistemų dubliavimas yra tik nereikalingos išlaidos, ar priešingai – ilgalaikiu periodu taip įmanoma išlošti?

Tarp privaloma ir naudinga

Kalbėdamas apie šildymo sistemas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros asistentas, pasyviųjų namų projektuotojas Karolis Januševičius jas pirmiausia išskiria į šildymo prietaisus ir šilumos šaltinius.

„Šildymo prietaisai – tai pastato patalpai šilumą perduodantys elementai. Šiluma gali būti perduodama konvekcijos arba spinduliniu būdu. Šilumos šaltiniai – įrenginiai, gaminantys arba transformuojantys energiją. Pirminė energija – atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos išteklių energija, kuri nebuvo kaip nors konvertuota ar transformuota. Šilumos šaltinių tipai ir jų efektyvumas pirminės energijos požiūriu – naudojamo energijos nešiklio pirminės energijos faktoriaus ir šilumos šaltinio naudingo veikimo koeficientas, lemiantis visos šildymo sistemos efektyvumą“, – aiškino specialistas.

Konkrečios energinio efektyvumo klasės reikalavimus atitinkantį pastatą galima suplanuoti pasirenkant įvairius sprendinius. „Nors atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas yra privalomas tik A++ klasės pastatuose, žemesnėms energinio efektyvumo klasėms pasiekti irgi galima naudoti šiuos išteklius. Tai yra naudinga, kai sudaromos kompromisų galimybės renkantis tikslinę energinio efektyvumo klasę užtikrinančius sprendinius arba matant ekonominę taikymo naudą“, – komentavo K. Januševičius.

Taktika, taikoma šilumos tiekėjų

Galimi alternatyvūs energijos šaltiniai – saulės energija šilumai, elektrai gaminti, vėjo energija ir hidroenergija elektrai gaminti.

„Diegti du šilumos šaltinius tikslinga, jeigu galime turėti pigiai energiją generuojantį šaltinį, kuris padengia bazinį poreikį (toks, kuris sudaro didelę dalį visų šilumos poreikių), o trumpalaikius pikus padengiame brangesnę šilumą tiekiančiu, tačiau pigią galią turinčiu šaltiniu. Pavyzdžiui, centralizuotos šilumos tiekėjų tokia taktika taikoma jau gana seniai – derinant vietos kilmės biokurą su importuojamomis dujomis. Atskiro pastato atveju gama gali būti platesnė nei dviejų skirtingą kurą deginančių katilų derinys“, – aiškino VGTU atstovas K. Januševičius.

Anot pašnekovo, Lietuvos teisinė bazė energiškai efektyvių pastatų kontekste sudaro galimybę tarpusavyje palyginti šiuos šilumos šaltinius: šilumos tinklai, dujas naudojantys katilai ir šildytuvai, skystojo kuro katilai, kietojo kuro katilai, šilumos siurbliai, elektriniai šildytuvai.

„Energiškai efektyviuose pastatuose naudojami šilumos siurbliai, generuojantys šilumą iš grunto ir aplinkos oro, derinami su centralizuotais šilumos tinklais, dujiniais katilais, o kai kuriais atvejais – ir elektriniais šildytuvais. Kiekvienas derinio pagrįstumas ir naudingumas turėtų tenkinti ne tik siekiamos energinio efektyvumo klasės reikalavimus, bet ir kitų statybos techninių reglamentų nuostatus, nurodančius tausoti energiją ir pagrįsti ekonominę pasirinkto sprendimo naudą“, – komentavo specialistas.

[su_quote]Vienareikšmio atsakymo, koks šildymo būdas yra optimalus, ekonomiškiausias, nėra.[/su_quote]

Ekonomiškai pagrįsta investicija

Anot pašnekovo, kita alternatyva – biokurą deginantys katilai – yra gana brandi ir išbandyta technologija, kuri gerai žinoma daugeliui buitinių naudotojų.

Šie katilai nepasižymi tokiu aukštu naudingumo lygiu, tačiau naudojant biokurą gaunamos mažos pirminės energijos sąnaudos, leidžiančios pasiekti gerus energinio efektyvumo rodiklius.

Specialisto patirtis byloja, kad daugeliu atvejų aplinką tausojančių technologijų paprastasis atsiperkamumas viršija penkerius ar šešerius metus, tačiau tai priklauso nuo diegiamos technologijos ir tiekiamos energijos kainos.

„Technologijų ir rinkos progresas skatina žaliąsias technologijas atpigti, o naftos, dujų ir elektros kainos ilgalaikėje perspektyvoje auga. Dėl šios priežasties žaliosios technologijos tampa ne tik socialinės atsakomybės ir darnaus, tvaraus požiūrio demonstravimo įrankiu, bet ir ekonomiškai pagrįsta investicija į energinį saugumą bei nepriklausomybę“, – teigė VGTU atstovas K. Januševičius.

Pirmiausia – išsiaiškinti energijos poreikį

Architektas, pasyviųjų namų projektuotojas Rytis Kaminskas teigė, kad vienareikšmio atsakymo, koks šildymo būdas yra optimalus, ekonomiškiausias, nėra.

„Šis sprendimas yra priimamas kiekviename konkrečiame projekte, konkrečiame name. Ir pirmiausia reikia pradėti ne nuo klausimo, kuo šildysimės, o suprojektuoti, sukonstruoti pastatą, užtikrinti jo sandarumą taip, kad šildymui reikėtų mažai energijos. Ir tik apskaičiavus konkretaus objekto poreikį reikėtų pradėti analizuoti, koks šaltinis ar būdas leistų tokį energijos kiekį pagaminti optimaliai“, – įvardijo specialistas.

Tačiau įvertinant nedidelį aukšto energinio efektyvumo pastatų energijos poreikį dubliuoti juose šildymo sistemas yra neracionalu.

„Net ir apsisprendę įsirengti geoterminį šildymą žmonės neretai planuoja alternatyvų šildymo būdą, pavyzdžiui, kietuoju kuru, nes gal bus labai brangu. Tačiau tai yra didelės papildomos sąnaudos, kurios nereikalingos, jeigu pastatas tikrai yra energiškai efektyvus“, – teigė architektas R. Kaminskas.

Kalbėdamas apie tendencijas specialistas pastebi, kad jau dabar vis daugiau energiškai efektyvių namų statytojų atsigręžia į saulės energijos sistemas, nes tokios sistemos ir tobulėja, ir pinga: „Saulės kolektoriai karštam vandeniui gaminti šiandien diegiami turbūt aštuoniuose iš dešimties mūsų projektų. O jeigu žmogus to nedaro dabar – bent jau numato, kaip ateityje reikėtų įrengti inžinerinę sistemą – kaip paruošti stogą saulės kolektoriams ar baterijoms pastatyti, kad prireikus nereikėtų jo ardyti, kaip išspręsti akumuliacinės talpos katilinėje klausimus.“

Straipsnis paskelbtas elektroniniame žurnale „SA energiškai efektyvus pastatas“, 2017 / 1.