Lietuvoje pradeda dygti A energinės klasės daugiabučiai. Nors tokių namų vos keli ir jie nesudaro net 1 proc. visos naujos statybos namų rinkos, tačiau diskusijų visuomenėje apie jų privalumus ir trūkumus netrūksta. Būsto kokybė vis dažniau vertinama pagal energines pastato sąnaudas, o ne vien pagal pastato sandarumą, konstrukcijos tipą ar šiltinimo medžiagų storį.

Nors šiuo metu statomi nauji namai turi būti ne žemesnės nei B energinės kategorijos, nuo 2016 metų visi naujai pastatyti daugiabučiai turės būti A energinio naudingumo klasės. Vieni pagrindinių reikalavimų tokiems pastatams yra sandarumas, apšiltinimas, naudojamo šilumos šaltinio efektyvumas ir mechaninis vėdinimas su šilumokaičiu (rekuperacija). Netaikant naujausių technologijų šiuos reikalavimus būtų sudėtinga įgyvendinti. A klasės pastatai turi būti sandaresni negu B klasės, geriau apšiltintais fasadais, taip pat šiuose pastatuose turi būti sumažintas šilumos praradimas per pastato konstrukcijų jungtis.

Griežtėjant reikalavimams nekilnojamojo turto plėtotojams, pamažu auga ir pačių būsto pirkėjų išprusimas bei poreikiai. Įsigytą A klasės būstą reikia tinkamai prižiūrėti, nes netinkamai eksploatuojamas A klasės namas netaupys energijos, vadinasi, papildoma investicija į kokybiškesnį pastatą nepasiteisins.

Nuo 2016 metų naujų butų pirkėjų laukia mažesnės sąskaitos už šildymą ir aukštesnis komforto lygis gyvenamojoje erdvėje, tačiau kartu ir didesnė būsto kaina. Tik ar kartu su Europos Sąjungos direktyvomis pasikeis ir lietuvių prioritetai renkantis būstą – ekonomiškumas ir sveikesnė namų aplinka bus svarbiau nei būsto kaina?

Aukštesnės energinės klasės butai bus brangesni

Pagrindinis barjeras, stabdantis didesnį A klasės butų pasiūlos ir paklausos augimą, yra didesnė statybos kaina. Naujos kartos butai yra iki 15 proc. brangesni už žemesnės klasės naujos statybos namus. Aukštesnę A klasės daugiabučių statybos kainą lemia griežtesni tokios klasės būsto statybos reikalavimai, o didžiausia papildomų investicijų dalis tenka pastato apšiltinimui, sandarumui didinti ir vėdinimo sistemai įrengti.

A klasės pastatuose buto kaina gali būti didesnė nuo 300 iki 800 litų už kvadratinį metrą, palyginti su B klasės naujos statybos namais (priklausomai ir nuo pastato parametrus gerinančių technologijų, kurios įdiegtos name). Vadinasi, dviejų kambarių butas 60 kvadratinių metrų A klasės name gali kainuoti nuo 20 iki 50 tūkst. litų brangiau nei kituose naujuose namuose.

A klasės pastatuose papildomai storesniu sluoksniu apšiltinamos namo sienos, pamatai ir stogo konstrukcijos. Taip pat A energinės klasės namuose reikalingi inžineriniai sprendimai šalčio tiltų prevencijai. Aukštesnės klasės daugiabučiuose būtini itin sandarūs langai ir durys, kurie yra kokybiškai pranašesni, bet taip pat ir brangesni. Sertifikuojant A klasės namus privalomas sandarumo testas, kuris ir parodo aukščiau minėtų papildomų investicijų efektyvumą. A klasės daugiabučiui privaloma ir mechaninio vėdinimo sistema su šilumokaičiu (rekuperacija) bei ortakių sistema, kuri būtina oro cirkuliacijai sandariame pastate.

Investicijas į A klasės namus kruopščiai skaičiuoja ir nekilnojamojo turto plėtotojai, nes dėl didesnės statybų kainos aukštesnės energinės klasės butai tampa brangesni, o pirkėjai ne visuomet yra linkę mokėti didesnę kainą už papildomus privalumus.