• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Ar Lietuvai reikia valstybės architekto?

2014 liepos 3 d.

Su nerimu ne tik apie profesinio prestižo devalvaciją, bet ir neefektyvų architektūros politikos įgyvendinimą kalbantys architektai viena tokios situacijos priežasčių įvardija tai, kad architektūrai teko podukros dalia. Nors šią sritį formaliai kuruoja Aplinkos ministerija, specialistai teigia, kad bemaž 90 proc. jos pajėgumų orientuota kitoms problemoms spręsti. Kai kuriose šalyse įgyvendinant šalies architektūros politiką valstybės organizacijas ir ministerijas koordinuoja valstybės architekto tarnybos ar biurai. Galbūt tokia praktika – rimtesnio valstybės požiūrio į architektūrą išraiška – pasiteisintų ir Lietuvoje?

Pavadinimų prikurti nesunku

Valstybės arba valstijos architekto institucija sėkmingai veikia kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, JAV ir Australijoje. Nyderlandai, Danija turi vyriausiojo vyriausybės architekto instituciją. Nuo 2009-ųjų panašią tarnybą airiai reorganizavo į valstybės architekto tarnybą, o Vengrija 2010 metais įkūrė nacionalinį vyriausiojo architekto biurą.

Ar ko nors panašaus reikia ir mūsų šaliai, architektas, buvęs Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Linas Naujokaitis teigė negalįs įvertinti vienareikšmiškai.

„Matyt, reikėtų mąstyti apie bendrą struktūrą. Skirti vieną asmenį ir pavadinti jį valstybės architektu – maža. Tai gali būti eilinis pasižaidimas, ši figūra gali būti tik formali, turinti tam tikrą pavadinimą. Jį galima sugalvoti labai skambų, tik kokioje struktūros vietoje toks žmogus atsidurs? Kam jis turėtų būti pavaldus? Ar jo neveiks politinės aktualijos?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Architekto L. Naujokaičio akimis, vis dėlto būtų labai pozityvu, jei architektūros reikalus kuruojančioje ministerijoje viceministro poste atsirastų architektas – žinomas, patyręs, puikią reputaciją turintis savo srities profesionalas.

„Prisimenant tą poziciją, autoritetą sovietiniais metais, šių dienų architektai labai daug prarado. Pavyzdžiui, tuometėje Statybos ministerijoje, kurios analogu galėtų būti Aplinkos ministerija, antrasis asmuo, tai yra iškart po ministro, būtinai būdavo architektas. Šiandien viršūnėje, galima sakyti, nėra nė vieno šios srities profesionalo. Tai, kad iki šiol ministerijai vadovavo architektas Valentinas Mazuronis – tik politinės situacijos, o ne sistemos dalykas“, – kalbėjo pašnekovas.

Vis dėlto, architekto L. Naujokaičio manymu, realistiškesnė ir aktualesnė šiuo metu Lietuvoje būtų savivaldybės vyriausiojo architekto pozicijos tema. „O situacija šiandien labai prasta. Kalbant apie miesto ar rajono vyriausiąjį architektą, ši pareigybė ilgainiui buvo pakišta po įvairiomis struktūromis, jos galios nustumtos žemyn. Vilniuje vyriausiasis architektas dar yra departamento vadovas, tačiau Klaipėdoje jis jau skyriaus vedėjas“, – įvardijo L. Naujokaitis.

Arčiau Vyriausybės ausų

Architektas, Vilniaus dailės akademijos docentas Kęstutis Pempė nemano, kad valstybės architektas ar jo tarnyba būtų panacėja. Pašnekovas taip pat pripažino, kad dėl šios pareigybės gali kilti nemažai klausimų.

„Nelygu kaip būtų suformuluotos jo pareigos, atsakomybė, prievolės, ar tai būtų vieno žmogaus pareigybė, ar tarnyba. Tačiau sveikintina kiekviena priemonė, o tai būtų viena tokių – kai tam tikros žinios, informacija, opiausios problemos pasiektų Vyriausybės ausis. Tiesiog turėtume bent dar vieną žmogų, kuris galėtų skleisti tas žinias, kalbėti apie problemas ir padėtų jas spręsti. Visi žingsniai, kurie prisideda prie harmoningesnės aplinkos kūrimo, yra tinkami“, – neabejoja pašnekovas.

Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas svarstė, kad valstybės architekto pozicija veikiausiai prieštarautų mūsų šalies Konstitucijos nuostatams.

„Kadangi teritorijų planavimo, statybos teisės aktų įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, būtų keista, jei valstybėje būtų architektas, kuris nurodinėtų, kaip savivaldybei elgtis. Matyt, čia reikėtų kalbėti apie architektūros reikalų koordinavimą valstybiniu lygiu, o tai daro Aplinkos ministerija. Siekiant tam skirti daugiau dėmesio, ministerijoje nuo rugsėjo įsteigtas atskiras Urbanistikos ir architektūros skyrius“, – aiškino M. Narmontas.

Anot pašnekovo, naujai įkurtas skyrius jau ėmėsi užduoties įteisinti savivaldybės vyriausiojo architekto statusą. M. Narmontas linkęs manyti, kad tai ir bus smarkus postūmis suteikiant realią galią kompetentingiems specialistams formuoti kokybišką miestų, vietovių aplinką.

„Toks statusas buvo ir sovietmečiu. Svarbiausias tikslas – kad architektūrą savivaldybėje formuotų, ja rūpintųsi ne fizinės kultūros mokytojas, ne geografas (kad ir kaip gerbčiau šių profesijų atstovus), o kvalifikuoti žmonės. Vyriausiajam architektui norime suteikti tam tikrą galią, ir tai bus daroma atitinkamais teisės aktais.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad