Tamsiuoju metų laiku, kuomet natūralios šviesos mažiau, tampame itin priklausomi nuo dirbtinio apšvietimo: jis leidžia pratęsti mūsų aktyvų gyvenimą tada, kai už lango stoja tamsa. Koks bus tas dirbtinis apšvietimas, tokios gyvenimo kokybės ir galime tikėtis. Specialistai pabrėžia: svarbu ne tik tai, ar apšvietimas veikia, bet ir kaip jis veikia.

Pagyventi su klientais

Tačiau namų funkcionalumu bei komfortu besirūpinantys pastatų automatikos ir apšvietimo specialistai atkreipia dėmesį, jog mūsų dienomis vien kokybiškos įrangos – per maža.

„Dabar pagrindinis automatizuotiems pastatams keliamas reikalavimas yra ne tai, kad įranga yra, kad ji kokybiška ar kad ji gali sinchronizuotai valdyti, pvz., apšvietimą ir žaliuzes. Svarbiausiu akcentu tai, kaip tas apšvietimas bus valdomas“, – sakė Andrius Kleiza, apšvietimo ir valdymo sistemų projektavimo įmonės THINK LIGHT „Šviesos studija“  vadovas.

Technologijų pažanga – itin sparti, todėl skirtumas tarp pirmųjų išmaniųjų namų ir dabartinių – didžiulis. Vis dėlto, kuo daugiau funkcijų apima pastatų automatika ir kuo subtilesni jos veikimo režimai, tuo opesnė tampa sistemų sureguliavimo bei jų valdymo problema. „Tik suderinta, tiksliai veikianti sistema garantuoja pastato funkcionalumą, komfortą ir galiausiai naudą protingame name gyvenančiam žmogui“, – sakė A. Kleiza.

Kyla klausimas: o kaip suderinti tarpusavyje daugybę funkcijų, kad jos veiktų taip, kaip nori šeimininkai? Juk pastatų automatika – tai ir apšvietimas, ir klimato kontrolė, apsauga ir daug kitų sistemų. „Kartais dėl gero rezultato kliento namuose reikia praktiškai pagyventi, – juokėsi A. Kleiza. – Užsibūname iki vėlumos ne tik kalbėdamiesi apie visų namiškių poreikius tam, kad vėliau išmanaus namo sistemos būtų sureguliuotos pagal šeimos gyvenimo algoritmus. Apšvietimo specialistams ne mažiau svarbu pamatyti, kaip temsta tuose namuose. O jei tai privatus namas su sava teritorija, ji irgi svarbi tam, kad sukurtume psichologiškai jaukų ir akiai malonų vizualinį perėjimą tarp namų vidaus ir išorės“.

Kad langai nevirstų stiklo siena 

Viena iš protingo apšvietimo galimybių – taip nukreipti šviestuvus bei sureguliuoti šviesos stiprumą, kad vakarojant namuose būtų galima grožėtis sutvarkyta ir jaukiai apšviesta kiemo teritorija, tačiau iš išorės nebus aiškiai matyti, kas vyksta namuose. Taip išsaugomas ir privatumas, ir vientisumas su aplinka. „Mano galva, gaila ir labai daug prarandama, kai žmonės susitvarko aplinką, kuri gali būti jaukus vizualinis gyvenamojo ploto tęsinys ir sykiu harmoninga namų jungtis su gamta, tačiau vėlai vakare ar naktį langai, stiklo durys virsta nejaukia veidrodine siena, kai nematyti, kas yra anapus, – sakė A. Kleiza. – Teisingai suprojektuotas apšvietimas gali panaikinti ribą tarp vidaus ir išorės“.

Subalansuoti santykį su aplinka gali pagelbėti ir automatiškai valdomos įprastos ar ritininės užuolaidos, kurios, pavyzdžiui, būna pakeltos tuomet, kai pasirenkamas nestiprus apšvietimas namuose, o kai, pavyzdžiui, sujungiamos visos įmanomos šviesos ir esantieji viduje tampa matomi iš išorės, užuolaidos ar žaliuzės nusileidžia. Ir visa tai daro automatiškai suprogramuota sistema – žmogui apie tai, ar jį kas mato iš išorės ar ne, nereikia galvoti ar kažką daryti.