• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Apsinuodyti smalkėmis įmanoma ne tik nuo netvarkingos krosnies

2017 sausio 13 d.
E. Armanavičiūtės nuotr.
E. Armanavičiūtės nuotr.

Specialistai įspėja: smalkės – pavojus, tykantis ne tik apleistuose, neprižiūrimuose ar netinkamai šildomuose būstuose, galbūt, kūrenamose pirtyse. Apsinuodyti smalkėmis įmanoma ir modernizuotuose daugiabučiuose, ypač jei renovacijos projektus rengiantys projektuotojai tinkamai neįvertino, ar natūralus vėdinimas name bus pakankamas.

Didžiausia grėsmė apsinuodyti smalkėmis kyla naudojant B tipo dujinius prietaisus – dujinius katilus ar dujinius vandens šildytuvus, ypač jei į patalpas nepatenka užtektinai šviežio oro iš lauko ar sutrikęs degimo produktų šalinimas.

Į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (VEI) kreipėsi susirūpinę gyventojai, kurie teigė, kad jų gyvenamajame renovuotame name smalkėmis apsinuodijo net keli asmenys, naudoję B tipo dujinius prietaisus. Žmonės teiravosi, kur slypi apsinuodijimų smalkėmis priežastys ir kaip išvengti galimo pavojaus sveikatai ar net gyvybei.

Planavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Gruzdys aiškino, kad daugiabučiuose namuose įrengti B tipo dujiniai prietaisai – dujiniai katilai, šildantys vandenį patalpoms apšildyti, ir dujiniai vandens šildytuvai, ruošiantys karštą vandenį, naudoja gamtines dujas, o degant joms susidaro degimo produktai, vienas iš kurių yra smalkės, arba anglies monoksidas.

Priežasčių, dėl kurių smalkių gali patekti į patalpą, gali būti keletas. „B tipo dujiniai prietaisai prijungiami prie dūmtraukio, per kurį šalinami susidarę degimo produktai į lauką, tačiau nesant traukos dūmtraukio kanale, pavyzdžiui, jei jis užkištas ar uždengta ventiliacinė anga, degimo produktai ar dalis jų patenka ne į lauką, o į patalpas“, – pirmąją priežastį įvardijo K. Gruzdys.

Renovuoti namai – per daug sandarūs?

Pasak specialisto, apsinuodyti smalkėmis galima ir tuomet, kai iš lauko patenka nepakankamai dujų degimui reikalingo šviežio oro. Senos statybos nerenovuotuose daugiabučiuose namuose šviežio oro pritekėjimo trūkumą ar nepakankamai efektyvų vėdinimą „kompensuoja“ oras, kuris į patalpas patenka per nesandarias namo konstrukcijas – sienas, langus su orlaidėmis ar duris. Renovavus namą, jis tampa sandarus, todėl į pastato vidų nebepatenka pakankamai oro.

„Būtent dėl šios priežasties renovacijos projektus rengiantys projektuotojai dar prieš pradėdami namo renovaciją turi įvertinti, ar natūralus vėdinimas name bus pakankamas, ar į būstus bus patiektas reikiamas oro kiekis iš lauko. Paaiškėjus, kad natūralus vėdinimas bus nepakankamas, tokiame name turėtų būti įrengtas mechaninis vėdinimas – priverstinė ventiliacija,“ – aiškino K. Gruzdys. Specialistas pridūrė, kad tinkamos vėdinimo sistemos parinkimas, įrengimas ir veikimas bei nuolatinė jos priežiūra yra esminės sąlygos, jog įrengti B tipo dujiniai prietaisai veiktų nekeldami grėsmės gyventojų sveikatai ar gyvybei.

Turi pakakti degimo oro

Specialistas atkreipė dėmesį ir į tai, kad kartais net ir esant techniškai tvarkingiems B tipo dujiniams prietaisams naudojimasis jais turi būti atsargus ir atsakingas, ypač tuomet, jei šie prietaisai įrengiami patalpose, iš kurių oras ištraukiamas ventiliatoriumi, mat dėl nepakankamo oro iš lauko patekimo į patalpą gali susidaryti atbulinė trauka.

„Tai nutinka tuomet, kai gartraukio galia gerokai viršija vėdinimo sistemos galimybę patiekti pakankamą gryno oro kiekį. Trūkstant reikalingo oro, jis atbuline trauka įtraukiamas iš dūmtraukio, tuo pačiu metu į patalpas patenka ir smalkių“, – pažymėjo VEI specialistas.

Įrengiant B tipo dujinius prietaisus patalpose, iš kurių oras ištraukiamas ventiliatoriumi, būtina užtikrinti, kad į patalpas iš lauko būtų tiekiama tiek oro, kad ventiliatorius neturėtų įtakos dujinių prietaisų degimo orui tiekti ir degimo produktams šalinti bei būtų užtikrinamas saugus jų naudojimas arba kad veikiant oro ištraukimo įrenginiui – gartraukiui, vėdinimo džiovyklei, vėdinimo įrenginiui – dujiniai prietaisai negalėtų būti naudojami. Tokie reikalavimai nustatyti Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklėse.

Itin pavojingos dujos

Smalkės – bekvapės ir bespalvės, lengvesnės už orą dujos, kurios lengvai su juo susimaišo ir sklinda. Tik atsiradus galvos skausmui, svaigimui, pykinimui, mieguistumui, galima įtarti apsinuodijimą jomis.

Apsinuodijimo pasekmės priklauso nuo smalkių koncentracijos ir laiko, kiek žmogus praleidžia patalpoje. Jei anglies monoksido koncentracija patalpos ore yra didelė, per kelias minutes žmogų gali apimti snaudulys ir žmogus alpsta, praranda sąmonę.

Rekomendacijos, kaip išvengti nelaimingų atsitikimų buityje naudojantis B tipo dujiniais prietaisais ir apsisaugoti nuo apsinuodijimo smalkėmis:

• dujinių prietaisų montavimo darbus patikėti kvalifikuotiems specialistams, atsakingiems už tai, kad prietaisai būtų tinkamai įrengti, prijungti ir veiktų ne tik patikimai, bet ir saugiai;
• patalpose, kuriose yra dujinių prietaisų, neuždengti įrengtų ventiliacijos angų ir grotelių;
• nuolatos tikrinti oro srautą, dažnai vėdinti patalpas, o jei patalpose per šalta, nešildyti jų dujinėmis viryklėmis ar orkaitėmis;
• po atliktų renovacijos darbų įvertinti ventiliacinės sistemos efektyvumą ir išvalyti bei patikrinti dūmtraukio ir vėdinimo kanalus;
• renovuotuose namuose, kuriuose naudojami B tipo dujiniai prietaisai, siūloma įrengti anglies monoksido detektorius, o jiems suveikus, reikėtų palikti patalpą, ją išvėdinti.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad