Blog

Anykščių kultūros fenomeno paieškos per architektūrą arba teisinga urbanistinė regeneracija

Projekto vizual.

Šiandien Tilto gatvėje, Anykščių centrinėje dalyje, verda darbai. Statybos darbai kelia gerą nuotaiką, skatina pasitikėjimą miesto galia, diktuoja tempą, daugelį motyvuoja patiems kažką daryti, veikti, dalyvauti. Nenuostabu, kad socialinėje erdvėje prasideda diskusijos. Tai ir yra ta įtrauktis, kurios reikia miesto vadovams, mums architektams.

Anykščių kultūros fenomenalumas dar brandinamas. Jį augina teisinga urbanistika ir gera architektūra. Tuo labiau, kad architektūros kokybė yra viešojo intereso dalykas, mūsų visų bendras reikalas. Architektūra yra valstybės identiteto išraiška, atspindinti kultūrinį, socialinį, mokslinį, techninį, ekonominį, politinį valstybės išsivystymą. Toks buvo ir yra Tilto gatvės su aplinkine teritorija regeneravimo projekto tikslas.

Architektūrinį konkursą dar 2015 metais laimėjusios UAB „Metro architektūra“ architektai Paulius Kisielis, Julius Biliūnas, Tautvilė Džiugytė, Irma Javtokė ir A. Mačiulis parengė techninį projektą, kuriame ir  įkūnijo pirminę viziją, atnešusią jiems sėkmę – sukurti patrauklią, reprezentacinę viešųjų erdvių ir šiuolaikinės architektūros sintezę, suteikti miesto vartams atpažįstamą charakterį, pabrėžiantį visuomeninę, kultūrinę funkciją.

Projekte įvertinti esami vizualiniai ryšiai, pėsčiųjų, dviračių judėjimo ir automobilių srautai, teritorijoje esantys ir su ja besiribojantys istoriniai objektai. Siekiant perteikti unikalų Anykščių miesto charakterį, sukurti patrauklią kurorto atmosferą, projekte kuriamas teritorijos vientisumas.

Gerai išspręsta urbanistinė dalis. Vietos jaukumą sudaro erdvės tarp pastatų, jaukios takelių, gatvelių jungtys, žaliosios jungtys, humaniška mažoji architektūra. Gražus erdvių atradimas per tūrių, proporcijų ir santykio žaismą. Pavykusi erdvinė kompozicija. Įvertinant tai, jog Anykščių miestui yra svarbus kultūrinis, literatūrinis palikimas, projekte naudojamos literatūrinės metaforos, šviestuvai imituoja šilą, kartu su reljefo peraukštėjimais ir projektuojamais želdynais. Tokiu principu formuojama teritorijos kompozicinė ašis, jungianti A. Baranausko klėtelę ir Šventosios upės pakrantę. Naujai projektuojamus ir rekonstruojamus esamus statinius apjungia kompozicinė ašis, į ją orientuojant pagrindinius įėjimus, judėjimo srautus ir lankomus objektus.

Esami vertingi pastatai išrenkami, restauruojamos konstrukcijos, elementai ir vėl surenkami, nauji priestatai ir atskiri pastatai darniai integruojami į aplinką, pritaikant prie tikrų reljefo formų, grąžinama sovietmečiu nugvelbta A. Vienuolio Žukausko sodybos kalno dalis, į kurios papėdę integruojamas Turizmo informacinis centras.

Tvarkoma visa automobilių stovėjimo aikštelė, ją nuo A. Vienuolio gatvės pusės pridengiant mažosios architektūros elementais. Čia ypač svarbu dėl urbanistinio audinio sugrąžinimo į  mūsų miesto mastelį. Esama Muziejaus gatvelė, kuri šiandien baigiasi Gegužės gatve, pratęsiama link upės, kur jos vieta ir buvo. Autobusų stoties teritorija, vieta palei A. Vienuolio gatvę, kurią dažnas anykštėnas keikdavo dėl ypač neestetiško vaizdo, taps patraukliu taku su gera mažąja architektūra jame, tinkamu apšvietimu. Tuomet privatus sektorius, šiandien valdantis Anykščių autobusų stotį, normaliai galės planuoti ir šiuolaikiškai pertvarkyti svarbaus taško funkciją, ją praplečiant įvairiomis paslaugomis.

Didelis dėmesys apšvietimui

Apšvietimas yra vienas pagrindinių elementų, formuojančių šios Anykščiams ypač svarbios teritorijos atpažįstamumą. Šviestuvų kompozicijoms ir naujai projektuojamai architektūrai būdingas vienijantis motyvas, pabrėžiantis teritorijos vientisumą. Tai gamtinis motyvas, interpretuojantis šilą. Nevienodas šviestuvų grupavimas kuria ažūrinį foną naujai projektuojamiems pastatams, neužgožia jų, o pabrėžia bendrą koncepciją.

Prisikėlimas

Statybos darbai bus užbaigti po penkiolikos mėnesių. Kitą vasarą turėsime patrauklų traukos objektą, išsipildys anykštėnų svajonės suverti lyg į vientisą vėrinį gamtos ir kultūros paveldą, įgalinti jį dirbti visiems.

Pastatuose:

• Muziejaus g. 1 – informacijos centras, suprojektuotas stengiantis minimaliai vizualiai įtakoti A. Baranausko klėtelę, formuojant natūralaus reljefo vaizdą, jį atstatant. Naujai projektuojami laiptai yra kaip pastato dalis pratęsianti kompozicinę ašį link lankomų objektų (A. Baranausko klėtelė, muziejus). Info centro eksploatuojamas stogas gali būti naudojamas kaip apžvalgos aikštelė ar poilsio erdvė.

• Tilto g. 1 – projektuojama meno kūrinių ir ekologinių prekių parduotuvė, esamas tiro pastatas mažinamas, siekiant atidengti analizuojamos teritorijos gilumoje esančius istorinius pastatus. Rekonstruojamas buvusio tiro pastatas į žemės architektūros formų pastatą, vizualiai neįtakojant giliau teritorijoje esančių paveldosauginių pastatų ir naujai suprojektuotos viešosios erdvės, matomos nuo A. Vienuolio gatvės.

• Tilto g. 2 – esamas tradicinės medinės architektūros gyvenamasis pastatas rekonstruojamas į konferencijų centrą su poilsio kambariais. Visos pastato vertingosios savybės išsaugomos. Greta esamo pastato pagal detalųjį planą formuojamas naujas užstatymas – projektuojamas restoranas. Naujai projektuojamas pastatas yra nekontrastuojančios su aplinka architektūros. Funkciniais pastato sprendiniais siekiama sukurti istorinės aplinkos ir modernios architektūros ryšį. Iš vidinės restorano erdvės atveriamas vaizdas į naujai projektuojamą viešąją erdvę, upę ir gražią Anykščių miesto panoramą.

• Tilto g. 3 – sklypo dalyje, besiribojančioje su Gegužės gatve, formuojama prekybinė erdvė, tarp esamų statinių projektuojant prekybos paviljonus, o esamus statinius pertvarkant naujai formuojamai paskirčiai. Naujai projektuojami paviljonai kontekstualių formų, atspindintys istorinį užstatymą ir mastelį.

• Ūkinis pastatas (klėtelė) pritaikomas socialinėms reikmėms (vaikų užimtumo kambarys, jaunimo veikla). Dabartinėje situacijoje esamas įėjimas į klėtelę yra orientuotas į privataus sklypo kiemą, todėl klėtelės pagrindinis įėjimas suplanuotas iš naujai projektuojamos viešosios erdvės. Pagrindinis klėtelės fasadas įstiklinamas. Sklype esantis kiemo rūsys pritaikomas kulinarinio paveldo eksponavimui, sukuriant patogias prieigas iš naujai formuojamos viešosios erdvės.

• Sklypo dominantė – tradicinės medinės architektūros pastatas, gyvenamasis namas rekonstruojamas į administracinį pastatą su darbo kabinetais, biblioteka ir pagalbinėmis patalpomis. Pastato vertingosios savybės išsaugomos.

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.