Ar aukštesni energinio efektyvumo reikalavimai – akivaizdi nauda, ar baubas, jau porą metų diskutuoja ir nekilnojamojo turto plėtotojai, ir statytojai, ir netgi būsto pirkėjai. Tiesa, pastarieji, pripažįsta NT plėtotojai, ganėtinai noriai moka už A ar net A+ klasės būstą.

Likus keletui dienų iki naujų reikalavimų įsigaliojimo, prisiminti ir kaimų gyventojai. Svarstyta, ar šie apskritai galės sau pasistatyti kad ir kuklų gyvenamąjį namą. O vienas statybos projektų vadovas, paklaustas apie tai, ar jau teko susidurti su A klasės pastatais, patikino, kad jų dar nestatė ir, tikėtina, ilgai nestatys. Juk B klasės projektų per šiuos metus parengta, matyt, keleriems metams į priekį.

Vis dėlto jau aišku, kad Lietuvoje naujai statomi pastatai nuo lapkričio mėnesio turės būti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės. Šis reikalavimas turėjo įsigalioti nuo 2016 metų pradžios, tačiau buvo atidėtas, atsižvelgus į situaciją statybų rinkoje ir rinkos pasirengimą naujovėms.

Šalyje didinti pastatų energinį naudingumą įpareigoja ES teisės aktai. Pastatų energinio efektyvinimo judėjimas Europoje yra siejamas su aplinkosauga ir sparčia klimato kaita.

„Kalbant apie pastatų energinį efektyvinimą Europoje, svarbiausias yra ne ekonominis, bet aplinkosaugos motyvas, – sako VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro direktorius Robertas Encius. – Su nerimu stebime sparčią klimato kaitą, o mokslininkai jau kalba ir apie lūžio tašką, po kurio gali nebebūti kelio atgal.“

Siekiant, kad prie griežtesnių energinio naudingumo reikalavimų Lietuvoje būtų pereinama nuosekliai, etapais, sudarant galimybę rinkos dalyviams pasirengti permainoms, nacionaliniuose teisės aktuose buvo nustatytos atitinkamos datos. Nuo š. m. lapkričio 1 dienos naujai statomi pastatai turės būti ne žemesnės kaip A, o nuo 2018 m. sausio 1 dienos – ne žemesnės kaip A+ energinio naudingumo klasės.

Nuo 2018 metų gruodžio 31-osios valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o nuo 2020 m. gruodžio 31 dienos visi statomi nauji pastatai šalyje turės būti beveik nevartojantys energijos. Energijos beveik nevartojančiu pastatu laikomas toks, kurio energinis naudingumas yra labai aukštas, o didžiąją dalį reikiamos energijos, kuri beveik lygi nuliui arba kurios suvartojama labai mažai, turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija. Pagal Lietuvoje galiojančią klasifikaciją toks pastatas atitinka A++ klasę.

Šiuo metu Lietuvoje jau yra sertifikuotas 161 A klasės energinio naudingumo pastatas, 49 A+ klasės ir vienas A++ klasės pastatas.

Aplinkos ministerijos specialistai primena statybos techninio reglamento „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ 24 punkte įtvirtintą nuostatą, kad naujai statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą statinio projektui pateiktas po 2016 m. lapkričio 1 dienos, o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi – statybos darbai pradėti po 2016 m. lapkričio 1 dienos, energinio naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip A.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 12 dalies nuostatomis, užregistravus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, patikrinama:

1) ar pateikti visi pagal nustatytus reikalavimus privalomi dokumentai;

2) ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo turi teisę būti statytoju pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus;

3) ar žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 13 dalies nuostatomis, jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pranešama prašymą pateikusiam asmeniui. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros tęsiamos tik pateikus visus privalomus dokumentus.

Taigi, jeigu prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento statyti naują statinį išdavimo bus pateiktas 2016 m. lapkričio 1 dienos ar anksčiau, tačiau nebus patenkintas dėl to, kad su prašymu nebus pateikti visi reikiami dokumentai, o vėliau šis trūkumas bus ištaisytas, reikalavimas dėl statinio energinio naudingumo klasės – būti ne žemesnės kaip A, nebus taikomas.

Pažymėtina, kad prašymai išduoti statybą leidžiančius dokumentus gali būti pateikiami tiesiogiai arba nuotoliniu būdu per informacinę sistemą „Infostatyba“. Teikiant prašymą nuotoliniu būdu jis laikytinas pateiktu, kai minėtoje informacinėje sistemoje prašymas yra užregistruotas ir jam suteiktas registravimo numeris.

Primenama ir tai, kad ekonstruojamų, atnaujinamų, remontuojamų pastatų ar jų dalių energinio naudingumo reikalavimai nesikeis. Jeigu tokio pobūdžio darbų, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ar jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 proc. pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio jis stovi, energinio naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip C.

Paprastojo remonto atveju (keičiami langai, durys, šiltinamos sienos ir pan.) energinio naudingumo reikalavimai pasiekti ne žemesnę kaip C klasę taikomi tik keičiamiems elementams. Tai reiškia, kad šie elementai turi atitikti reikalavimus, keliamus elementams C klasės pastatuose.

Daliai pastatų savininkų pasikeitę energinio naudingumo reikalavimai negalios. Tai – kultūros paveldo objektai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų jų būdingos savybės ar išvaizda, taip pat skirti religinei veiklai, nedaug energijos sunaudojantys gamybos bei pramonės, sandėliavimo ir žemės ūkio tvarkymo paskirties pastatai, negyvenamieji, laikini (numatyti ne ilgiau kaip dvejiems metams), atskirai stovintys ne didesni kaip 50 kv. metrų bendro naudingojo ploto pastatai. Minimalūs energinio naudingumo reikalavimai netaikomi ir poilsiui ar sodininkų reikmėms skirtiems nešildomiems pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus.