Vasaros estrados vietoje per pusantrų metų iškilusi Palangos koncertų salė – išskirtinė ne tik forma, bet ir čia sumontuota technologine įranga. Ypač daug dėmesio šiame objekte skirta akustikos sprendimams. Įdiegus modernią elektroakustinę sistemą, koncertų salė duris atvėrė įvairių muzikos žanrų atlikėjams.

Pritaikė užsienio šalių praktiką

Moderni Palangos koncertų salė iškilo istorinėje miesto dalyje, senosios vasaros estrados vietoje. Maždaug 5 tūkst. kvadratinių metrų ploto skritulio formos koncertų salės akustinius skaičiavimus patikėta parengti Suomijos specialistams. Jie gali pasigirti ilgamete tokio pobūdžio darbų patirtimi, taip pat įgyvendintais projektais Kinijoje, Skandinavijoje, Rusijoje ir kitose šalyse. Vienas Palangos koncertų salės projekto autorių, įmonės „Uostamiesčio projektas“ architektas Algirdas Stripinis, pripažino – imponavo ir užsienio specialistų požiūris į akustikos svarbą.

Suprojektuoti universalią koncertų salę, kurioje akustika būtų tinkama įvairaus žanro renginiams, nėra paprasta. Pasaulyje egzistuoja praktika statyti atskiras simfoninio orkestro, teatro, baleto ir kitų muzikinių žanrų atlikėjų pasirodymų sales. Kai kuriais atvejais salės akustika derinama netgi prie konkretaus kompozitoriaus kūrinių.

„Kiekvienas kūrinys yra pritaikytas skirtingam reverberacijos laikui, todėl salės akustika, tinkanti simfoniniam orkestrui, gali netikti teatrų pasirodymams ir pan. Projektuojant Palangos koncertų salę, vienas užsakovo keltų reikalavimų – suprojektuoti salę, kurioje tilptų daugiau kaip 2,2 tūkst. žiūrovų. O pasaulinė praktika – natūralios akustikos sales projektuoti ne didesnes kaip 1800 žiūrovų. Jei salė didesnė, įprastai naudojamos įgarsinimo arba, esant galimybei, elektroakustikos sistemos“, – paaiškino architektas.

Tiesa, 15 metrų aukščio koncertų erdvėje sukurta galimybė transformuoti parteryje sėdimąsias vietas, paliekant aikštelę stovimosioms vietoms – tuomet žiūrovų vietų skaičius išauga iki 3 tūkstančių.

Atlikėjams – daugiau galimybių

Kadangi Palangos koncertų salėje akustiniai sprendimai – vieni svarbiausių, projektuotojai nuosekliai vadovavosi akustikos specialistų iš Suomijos rekomendacijomis. Apsispręsta salę projektuoti taip, kad būtų pasiektas kuo trumpesnis aidėjimo laikas, taip išvengiant nepageidaujamos garso atspindžių koncentracijos. Pasiektas reverberacijos laikas geresnis, negu buvo numatyta – maždaug viena sekundė, o tai įdiegus elekroakustinę sistemą salėje leidžia atkurti penkiolikai ar dvidešimčiai skirtingų muzikinių žanrų reikalingą akustinę aplinką.

Akustikos specialistai iš Suomijos, atlikdami skaičiavimus, parengė koncertų salės 3D modelį. Pasitelkę specialias programas, jie skirtingose salės vietose tikrino garso šaltinius, nustatė vietas, kur atsimuša ir koncentruojasi aidas, pateikė galimus akustinių medžiagų panaudojimo sprendinius. Projektuotojų užduotis – parinkti konkrečias priemones, užtikrinsiančias pageidaujamą patalpų garso izoliaciją ir kokybišką akustiką.

Palangos koncertų salėje įrengti specialūs skirtingais kampais laužyti berėmiai stiklo turėklai. Šis sprendimas padėjo išvengti garso koncentracijos viename taške. Salės išorinės sienos paskirtis buvo garsą ir sugerti, ir izoliuoti, kad šis nesklistų į išorę ar iš jos, tad pastato sienoms iš vidaus buvo panaudotos perforuotos akustinės gipso kartono plokštės su 10 centimetrų storio mineralinės vatos užpildu, už jų įrengti trys sluoksniai kieto gipso, mineralinės vatos sluoksnis, taip pat du sluoksniai specialių cementinių plokščių.

Perforuotos akustinės plokštės panaudotos ir pagrindinės bei repeticijų salių, persirengimo kambarių luboms (virš plokščių – papildomas 5–10 centimetrų storio mineralinės vatos sluoksnis). Dalis sienų salėje dengta laminuotomis perforuotomis plokštėmis, už jų papildomai dedant 5 centimetrų storio mineralinės vatos sluoksnį. Salės kėdžių sėdimoji dalis perforuota, parinkti specialūs garsą sugeriantys kėdžių atlošai.

Scenoje ant sienų ir lubų buvo sumontuoti metaliniai dažyti skirtingos perforacijos lakštai, pakabintos akustinės užuolaidos.

A. Stripinio teigimu, koncertų salėje įdiegus elektroakustinę sistemą, pastato forma didesnės įtakos akustinėms ypatybėms neturėjo. Apvalios pastato formos pranašumas – geras scenos matomumas, mat žiūrovų kėdės yra gana arti scenos. Lakoniška pastato forma pasirinkta atsižvelgiant į įvairialypę supančią aplinką ir objekto padėtį kvartale. Apvalus baltas fasadas ne tik suteikia pastatui lengvumo, vizualiai mažina tūrį, bet ir sudaro kontrastingą foną istorinei vertybei – Palangos kurhauzui, taip išryškindamas jo išskirtinumą

Palangos koncertų salės pastatas į žemę įleistas apie 7 metrus, gerokai žemiau nei gruntinio vandens lygis. Architekto žodžiais, labai svarbų darbą šiame objekte atliko konstruktoriai. Iškilus gelžbetonio karkasui sumontuotos medinės sijos, aplink jas – gelžbetonio žiedas, nuo kurio atsišakojo santvaros. Prie jų buvo tvirtintos templės, o šioms padedant suformuotas fasadas. Dėl įpjautų, įgaubtų langų kiekviena templė skyrėsi savo forma. Taigi kiekvieną jų reikėjo apskaičiuoti atskirai. Vien fasado mazgų priskaičiuojama apie pusantro šimto.

Nedideli langai, įstrižai įleisti į apskritą fasadą, horizontaliai dalijantys koncertų salės tūrį, suteikiantys sukimosi pojūtį, leidžiantys netiesioginei šviesai patekti į salės vidų ir atliekantys difuzinę garso funkciją iš vidaus, taip pat atspindi pastato kaip muzikinės dėžutės idėją.

Koncertų salė yra sudėtinė būsimo komplekso dalis. Šalia jau pastatytos koncertų salės vėliau numatyta statyti mažesnius du tokios pat formos statinius. Viename jų įsikurs miesto muzikos mokykla, kitame – kultūros centras su atviro amfiteatro formos sale. Kadangi šiuos pastatus numatoma naudoti ir salės reikmėms, t. y. papildomoms atlikėjų, įrangos patalpoms, visi trys pastatai bus sujungti požeminiais praėjimais.