Blog

A++ energinė klasė – jau nuo 2021 m. Kokie pokyčiai laukia?

„Aeronamai“ – žaliausias būsto projektas Lietuvoje (Norbert Tukaj nuotr.). Architektai: Erika Rodaitė – Kaminskienė, Rytis Kaminskas („Roda Architects“).

Jau 2021 metais sausio mėnesį visuomeninių pastatų laukia pasikeitimai – bus pereinama prie A ++ energinio naudingumo klasės. Pagal Europos Sąjungos direktyvas visi nauji pastatai turės atitikti beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus. Statybų rinkoje kyla diskusijos, ar bus lengvai įgyvendinami šie Statybos techninio reglamento reikalavimai.

A++ energinė klasė valstybės valdomiems, visuomeniniams pastatams privalomai pradėta taikyti 2019 m. – anksčiau nei kitiems pastatams, kadangi buvo siekiama, kad valstybė statybos rinkos dalyviams parodytų pavyzdį. Kaip pabrėžia aplinkos viceministras Marius Narmontas, nuo kitų metų atsirandantis A++ energinės klasės reikalavimas gyvenamiesiems pastatams yra savalaikis ir pamatuotas, skatinantis pažangą, tad įgyvendinimas turėtų būti sklandus.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas pagrindinių Aplinkos ministerijos strateginių tikslų. Pastato energinis naudingumas žymi energijos kiekį, reikalingą patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamam energijos poreikiui, įskaitant energiją pastato šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms, t. y. energijos kiekis, reikalingas pastatui pagal jo paskirtį eksploatuoti.

Pagal Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) duomenis, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų, kurių naudingasis plotas yra apie 200 m², energijos sąnaudos A energinio naudingumo klasės pastatui 52–55 kWh/m ²/metus, A+ yra 49 kWh/m ²/metus. Investuojant į tokį būstą sumažinamos jo eksploatacinės išlaidos – aukšto energinio naudingumo būstų eksploatacija yra daug pigesnė nei žemesnių klasių, nes kuo energiškai efektyvesnis pastatas statomas, tuo mažesnis energijos poreikis reikalingas.

Pagal šiuo metu keliamus A+ ir A++ klasių reikalavimus apšiltintų pastatų būstų eksploatacija yra žymiai pigesnė nei žemesnių klasių. (Daivos Šarėjienės nuotr.)

Pagrindinis pokytis – atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas

Energinio naudingumo reikalavimus visų paskirčių pastatams Lietuvoje reglamentuoja Statybos įstatymas, reikalavimus energinio naudingumo vertinimui nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, kurį parengė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su Aplinkos ministerija.

KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis išskiria tris esminius A++ energinės klasės pokyčius, kurių pagrindinis – atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas. Daugiau negu 50 proc. energijos pastate turės būti iš atsinaujinančios energijos, todėl rinkai teks ieškoti ir investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius – biokurą, vėjo, saulės elektrines, geoterminius išteklius. Statant naujus gyvenamuosius namus vien tik dujinio kuro ar skystojo kuro katilai ir kiti tik neatsinaujinančią energiją naudojantys šilumos šaltiniai juose nebeužtikrins atitikties energiniams reikalavimams, papildomai teks rinktis ir alternatyvų energijos šaltinį. Siekiant kuo sklandesnio energinės klasės keitimo ir perėjimo proceso, specialistai rekomenduoja kuo atidžiau įvertinti energijos šaltinius dar projektavimo stadijoje tam, kad vėliau būtų išvengta papildomų sąnaudų ir nuostolių.

Inovatyvus pastato fasadas, atitinkantis aukščiausios energinės klasės reikalavimus ir darniai įsiliejantis į kraštovaizdį. (N. Tukaj nuotr.)

Įdomiausias naujienas sužinokite pirmieji – „Statyba ir architektūra“ Facebook puslapyje:


Kitos A++ energinės klasės naujovės, anot dr. K. Banionio, ne tokios sudėtingos ir kritinės: turės būti geresnės atitvarų šiluminės savybės norminiams savitiesiems nuostoliams užtikrinti ir pasikeis reikalavimai energijos sąnaudoms šildymui. Taip pat numatytas aukštesnis vėdinimo sistemos su rekuperacija energinis naudingumas ir gerės šiluminės savybės pertvarų ir tarpaukštinių perdangų, skiriančių autonominius šilumos šaltinius, įrengtus patalpose ar butuose.

Rinkos dalyviai pasirengę pokyčiams, tačiau kelia klausimų

Numatomos permainos kelia nerimą rinkos dalyviams ir klausimų, ar visus naujos klasės reikalavimus bus lengva pasiekti, ar ženkliai nebrangs pastatų statybos kaina. Visgi, anot Aplinkos ministerijos atstovų, didžiausias šokas statybų rinką ištiko tuomet, kai vyko perėjimas nuo B prie A energinės klasės reikalavimų. Projektuotojai tuomet užtruko prisitaikyti prie griežtesnių reikalavimų, o statybininkai prie pažangesnių medžiagų, tačiau rinka greitai priprato prie A klasės reikalavimų, o užsakovai netruko įsitikinti A energinės klasės teikiama nauda.

aeronamai

Šalia pastatų integruoti modernūs atsinaujinančios energijos šaltinių valdymo moduliai (Daivos Šarėjienės nuotr.)

„Statybų sektoriui pereinant prie A+ energinės klasės reikalavimų, juos rinka labai nesunkiai įgyvendino, o A++ reikalavimai nuo A+ taip pat labai daug kuo nesiskiria – jie tiesiog šiek tiek griežtesni, todėl manome, kad ir šis pokytis yra nesunkiai įgyvendinamas. Iš tiesų Lietuvoje yra ne tik kad suprojektuotų A++ energinės klasės pastatų, bet ir įgyvendintų projektų“, – pasakoja M. Narmontas.

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 60 sertifikuotų A++ energinės klasės pastatų.

Aplinkos viceministras sutinka su tuo, kad aukštesnės energinės klasės pastatą pastatyti kainuoja brangiau, palyginti su žemesnės energinės klasės pastatais, tačiau pabrėžia, kad aukštesnės energijos pastato nauda yra didesnė: „Rinka aiškiai parodė naudotojų pasirinkimą ir tendencijas – energetiškai efektyvių pastatų poreikis auga, tad nemanau, kad net panaikinus energetines klases „kiaurų“ pastatų paklausa būtų didelė. Atvirkščiai, rinkos dalyviai varžosi siūlydami efektyvesnes medžiagas ir sprendimus.“

Pastatų vėsinimas – naujas kriterijus, kurį statytojai rekomenduoja įvertinti

Tuo metu UAB „EEP plius“ direktorius Remigijus Simanavičius teigia, kad atsinaujinančių energijos šaltinių integravimas sukels ne vieną iššūkį, tačiau mano, kad rinka tam pasirengusi. Jis teigia, kad palengva iškyla ir naujas iššūkis, kuris dažnai patenka į antrą planą, tačiau gali kainuoti ženkliai daugiau nei pastato šildymo sąnaudos: „Dabar problema tampa pastato vėsinimas. Projektuojant pastatus būtina atsižvelgti į pasikeitusias klimato sąlygas ir priimti atitinkamus sprendimus, kad naujuose pastatuose nebūtų problemų dėl perkaitimo ir vėdinimo vasarą. Ironiška, bet eksploatacinės sąnaudos stebina – vėsinimas vasarą su neefektyvia įranga gali kainuoti daug daugiau nei šildymas žiemą.“

„Aeronamai” yra pirmasis ir kol kas vienintelis – būstas Baltijos šalyse, pats apsirūpinantis visa reikalinga elektrosenergija ir galintis didžiuotis A++ bei „Passivhaus” sertifikatais. Šiuose namuose veikia geoterminio šildymo sistema, mikroklimatą reguliuoja vėsinančios grindys, elektra aprūpina 16 kW saulės jėgainė, o komfortą suteikia išmaniosios sistemos. (N. Tukaj nuotr.)

Specialistai rekomenduoja maksimaliai išnaudoti pasyvias vėsinimo formas – vėsinimą įvairiais paviršiais, panaudojant šešėliavimo techniką, išmanius architektūrinius sprendimus, taip pat aktyvias vėsinimo sistemas. Administracinės, komercinės, mokslo, prekybos paskirties pastatuose galima integruoti šalčio sijas, gyvenamuosiuose pastatuose komfortą užtikrins įprastos kondicionavimo sistemos.

Ateityje – tik tvarių pastatų statybos

Dr. K. Banionis prognozuoja, kad tvarūs pastatai, kurie maksimaliai sumažins energijos sąnaudas ir naudos atsinaujinančią energiją, ilgainiui taps kasdienybe: „Tai bus energiškai efektyvūs pastatai, išsiskiriantys gerai apgalvotais techniniais ir šiluminiais parametrais ir charakteristikomis, naudojantys efektyviausią inžinerinę sistemą, besiremiantys atsinaujinančios energijos šaltiniais.“

R. Simanavičius mano, kad esminių pasikeitimų nebus, nes jau dabar pastatai ir jų techniniai, inžineriniai sprendimai ypač pažengę. Labiau keisis architektūrinė raiška, pirkėjai taps pajėgesni, o daugelis pastatų pasieks nulinį energijos suvartojimo lygį.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektura) | 2020 rugpjūtis-rugsėjis

Norite spausdinto žurnalo tiesiai į namus?

Prenumeruokite metams vos už 20 eurų!

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.