Šįmet Lietuvos architektūra pirmą kartą pristatyta Venecijos bienalėje. Trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – suvienijo jėgas jungtinėje parodoje Baltijos paviljone. VGTU Architektūros fakulteto studentai taip pat turėjo galimybę tapti parodos kuratorių komandos dalimi ir pasisemti patirties Venecijoje.
Siūlome susipažinti su praktiką atlikusių VGTU AF studentės Monikos Jocytės ir absolventų Justo Žičkos, Karolinos Čiplytės įspūdžiais. Jiems uždavėme tris klausimus – kodėl, kaip, kas toliau? Tikimės, kad jų patirtys sudomins bei paskatins architektūros studentus dalyvauti tarpdisciplininiuose projektuose ir ateityje.
Šią savaitę į klausimus atsako – Karolina Čiplytė, Baltijos paviljone dirbusi rugpjūtį ir rugsėjį.
Karolina, kas tave paskatino dalyvauti šiame projekte – atlikti dviejų mėnesių praktiką Venecijos bienalėje?
Tai buvo gana impulsyvus sprendimas. Viešėdama Niujorke pamačiau atvirą kvietimą, tačiau dėl laiko skirtumo turėjau tik vieną valandą atsiųsti prašomus dokumentus, tad daug nemąsčiau. Viena iš svaresnių priežasčių buvo, jog prieš tai nesu buvusi Architektūros bienalėje. Pamaniau, jog puiki proga pažinti bienalę ne prabėgomis, o kaip reiškinį, būti jo dalimi, susipažinti su ją lankančiais žmonėmis. Ir nenusivyliau. Pati Venecija – unikalus miestas su plačiu meniniu, architektūriniu turiniu.
Kokia patirtis, dirbant Baltijos paviljone, buvo įsimintiniausia?
Labiausiai įsiminusi patirtis iš dviejų mėnesių darbo proceso – pokalbiai su Baltijos paviljono lankytojais. Per dieną paviljoną aplankydavo nuo 80 iki 280 žmonių. Kompanija tiesiog stulbinanti: nuo per dieną viską aplankyti bandančių architektūros studentų iki nekilnojamo turto agentų, meno kolekcionierių, didžiulių architektūros biurų komandų, architektūros mokyklų vadovų, sentimentalių Amerikos lietuvių.
Kaip manai, kuo ši praktika tau bus vertinga tolesnėje architektės karjeroje?
Pačios architektūros bienalės turinys augina, ten gali rasti išties daug koncentruotos medžiagos: apie tai, kas aktualu architektams, pamąstymų, koks yra architekto vaidmuo, kokie iššūkiai mūsų laukia, diskusijų apie vertybes. Mėgau laisvą laiką leisti įkvepiančiame Giardini tarp tokių meistrų kaip Carlo Scarpos, Alvaro Aalto, Sverre‘o Fehno kurtų paviljonų. Patirtis vertinga ir dėl užmegztų kontaktų, ir diskusijų. Be to, po praktikos nusprendžiau lankytis tiek meno, tiek architektūros bienalėse. Tai savaitė Venecijoje kiekvieną rudenį ar pavasarį – suplanuota!
