Vienas gerai apgalvotas žingsnis Kauną iškart kilstelėjo į tarptautinį lygį. Taip šalies politikai, verslas ir kūrybinė inteligentija vertina sprendimą Mokslo ir inovacijų centrą statyti Kaune, Nemuno saloje.

Didžiulis pasaulio architektų susidomėjimas

Šis centras galėjo iškilti ir Vilniuje, tačiau vyriausybinė darbo grupė netruko konstatuoti, kad Kauno valdžia šiam projektui pasiruošė kur kas geriau – tiek siūlomos pastato aplinkos, tiek logistikos, statybos ir ekspozicijų kaštų prasme. Bet svarbiausia – unikali vieta, dukart didesnė nei galėjo pasiūlyti Vilnius.

Bet tai buvo tik pradžia. Tarptautiniai vėjai papūtė tuomet, kai prasidėjo architektūrinių centro idėjų konkursas. Tuomet Kauno meras Visvaldas Matijošaitis miesto valdžios sprendimą apibūdino itin lakoniškai: „Nusprendėme neužsidaryti savo lietuviškoje smėlio dėžėje ir pasitelkėme partnerius, kurie yra žinomi visame pasaulyje, ir kurie padės į šį projektą pritraukti garsiausius pasaulio architektus”.

Pastangos netrukus davė vaisių – konkurso rengėjas Londone įsikūrusi kompanija „Malcolm Reading Consultants“ skaičiuoja, kad neseniai paskelbtu konkursu jau susidomėjo daugiau nei 100 architektų biurų iš viso pasaulio. Tarp susidomėjusių – architektai iš Europos ir netgi egzotiškų kraštų: Dominikos Respublikos, Indijos ir Kolumbijos.

„Šio konkurso tikslas visiems architektams sudaryti sąlygas dalyvauti: nuo geriausių ir labiausiai žinomų, iki pradedančių. Todėl konkursas yra visiškai sąžiningas ir skaidrus“, – pripažino „Malcolm Reading Consultants“ projektų direktorius Davidas Hamiltonas.

Prašo įvertinti ne tik geografinę statinio vietą

Konkurso sąlygas gerai išstudijavę ekspertai ypač palankiai vertina tai, kad Mokslo ir technologijų populiarinimo centras privalės derėti su Kauno naujamiesčiu ir būti moderni jo tąsa.

„Nemuno sala patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu – apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonį. Vizualinės apsaugos pozonyje draudžiama veikla, galinti trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą (šiuo atveju – Naujamiestį). Tai apima saugomus vaizdo koridorius Naujamiesčio rajone ir maksimalų leistiną 25 metrų statybos aukštį saloje (virš vidutinio salos paviršiaus)“, – rašoma konkurso sąlygose.

Arhitektūrinio konkurso komisijos narys architektas prof. Jonas Audėjaitis pastebėjo, kad pirminiame konkurso etape architektai turės pateikti mokslo populiarinimo centro idėją, „įrašytą“ į Kauno miesto kontekstą.

„Tikime, kad profesionalai gebės pažvelgti giliau, įvertins ne vien Nemuno salos geografinę vietą mieste, aplinką, bet ir jos visuomeninę, socialinę reikšmę, galiausiai pro šalį tekančio Nemuno istorinę svarbą bei įvairias Kauno tradicijas. Kitaip tariant, į miestą atnešami nauji objektai turi betarpiškai derėti su bendra visuma“, – sakė J.Audėjaitis.

Grįžta kauniečiai

Geriausi pasaulio architektų biurai rudens pradžioje turi pateikti savo idėjas. Užduotis sukurti naujos architektūros objektą, kad jis derėtų su Kauno stiliumi – ne iš lengvųjų. Juolab kad 1919–1940 metų Kauno architektūrai suteiktas Europos paveldo ženklas.

„Mokslo salos“ projektas sudomino ir kaunietį architektą Aidą Krutejavą, jau daugiau nei dešimtmetį dirbantį tarptautinėje architektų grupėje „Bureau vers plus de bien-etre / V+“, įsikūrusioje Briuselyje. Architektas šį projektą vadina išskirtiniu tiek Lietuvai, tiek Kaunui, tiek sau asmeniškai. „Tikiu jo sėkme. Vaikystė ir jaunystė, prabėgusi nuostabios tarpukario architektūros apsuptyje, palieka savo pėdsaką visam gyvenimui. Todėl su komanda dedame visas pastangas tikėdamiesi pateikti geriausią pasiūlymą gimtojo miesto garsinimui“, – sakė šiuo metu Briuselyje gyvenantis ir dirbantis A. Krutejavas.

Teigiamai vertindamas miesto valdžios sprendimą organizuoti tarptautinį architektūrinį konkursą, architektas pažymi, kad Kaunas turi išskirtinės tipologijos viešąsias erdves, kurios lemia savitą jų naudojimo būdą.

„Manau, jog projektas Nemuno saloje suteikia galimybę padidinti esamų erdvių urbanistinę vertę ir visiškai naujai pažvelgti į naujamiesčio ir senamiesčio panoramas nuo upės pusės, suaktyvinti krantines ir salos krantus. Be to, tai ne tik architektūrinės formos klausimas. Tai proga diskusijai platesniu kontekstu – greta poveikio miesto įvaizdžiui dera įvertinti tokios infrastruktūros poveikį miestiečių gerovei ir vietiniam verslui“, – dėliojo įžvalgas A. Krutejavas.

„Mokslo sala“ – galimybė miestui

Architektas ir projektų kuratorius, šiuo metu kartu su tarptautine komanda kuruojantis Baltijos paviljoną 15-oje Venecijos Architektūros bienalėje, Jonas Žukauskas akcentavo, kad „Mokslo salos“ projektas kartu bus susijęs su svarbios infrastruktūros vystymu – Kauno oro uosto plėtra ir „Rail Baltica“ geležinkeliu.

„Todėl „Mokslo salos“ atsiradimas keis Kauno kultūrinį kraštovaizdį ir neišvengiamai prisidės prie miesto traukos. Norėtųsi tikėtis, jog projekto užduotis bus ne tik tapti nauju Kauno simboliu, bet ir išplėsti egzistuojančių mokslo praktikų tarpusavio sąryšį ir santykį su visuomene. Svarbu galvoti, ne tik kokiais būdais „Mokslo sala“ bus ypatinga lokalioje erdvėje, bet ir kuo ji taps išskirtinė per sugebėjimą sujungti ir veikti savo turiniu platesnius procesus, mokslines praktikas tarptautiniu mastu“, – sakė architektūrinių projektų kuratorius J. Žukauskas. Jo nuomone, projekto sėkmė priklauso nuo sugebėjimo artikuliuoti mokslines praktikas ir tapti jas visuomenei pristatančiu viešu forumu, todėl rengiant architektūrinį projektą svarbu ne tik patraukli ikoniška pastato forma, bet ir institucinė sąranga.

„Mokslo centrui paskyrėme švenčiausią Kauno vietą – Nemuno salą. Tai nebebus tik pasivaikščiojimų vieta. Čia juk išdygs ir Kongresų rūmai. Kitoje upės pusėje nebeliks ir Respublikos monolitų „vaiduoklių“. Tad ši vieta nušvis kitomis spalvomis“, – teigė prof. architektas J. Audėjaitis.

Bus daug interaktyvių pramogų

Planuojama, kad mokslo populiarinimo centras Kaune pradės veikti 2018 metais. Interaktyviame mokslo ir technologijų centre lankytojai galėtų susipažinti su žmonijos atradimais, išradimais, mokslo ir technologijų naujovėmis, jame būtų pristatomos inovatyvios Lietuvos įmonės.

Kauno meras V. Matijošaitis pabrėžė, kad šis centras bus skirtas ir vaikams, kurie galės interaktyviai kažką susprogdinti, sudeginti ir išbandyti mokslo galimybes. Vyks vadinamieji cheminių ir fizinių eksperimentų teatrai, pvz., kaip padaryti žalią ugnį ar į delną pripilti suskystinto natrio oksido ir nenukentėti. Specialistai šiuos teatrus kurs žiūrovams.

Preliminariai skaičiuojama, kad mokslo centras gali kainuoti apie 25 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų bus skirta iš Europos Sąjungos fondų. Objekto išlaikymas per metus kainuos apie 2,5 mln. eurų. Planuojama, kad mokslo centrui iš savo veiklos pavyks padengti nuo 80 iki 100 proc. metinių išlaidų. Per metus centre tikimasi sulaukti apie 300 tūkst. lankytojų.