Nuo šių metų pradžios ES Tarybos pirmininkavimą perėmusios Nyderlandų Karalystės veiklos programoje numatyti vieni svarbiausių Lietuvai klimato kaitos, oro kokybės ir atliekų tvarkymo klausimai.
Klimato kaitos srityje numatoma, kad 2016 m. pradžioje Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis parengs Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įvertinimą ir po kovo 4 d. Aplinkos tarybos posėdyje įvyksiančių diskusijų dėl Paryžiaus konferencijos rezultatų bus numatyti tolimesni žingsniai dėl šio susitarimo įgyvendinimo. Paryžiaus konferencijos rezultatų įvertinimas ir ministrų diskusijų rezultatai bus pateikti kovo 17–18 d. Europos Vadovų Tarybai.
Vienas svarbiausių Lietuvai klausimų – ES valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslų nustatymas ES ŠESD prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (transportas, žemės ūkis, atliekų tvarkymas, pramonės įmonės, kurios vykdo kitas veiklos rūšis arba kurą deginantys įrenginiai, kurių katilinių instaliuota galia mažesnė negu 20 MW (mažos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės), viešojo sektoriaus pastatai, namų ūkiai, žvejyba, statyba, paslaugos ir kiti sektoriai) 2021–2030 m. laikotarpyje. Šį klausimą ketinama svarstyti antrajame šių metų ketvirtyje, taip pat aptariant ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus absorbuojamų ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimą į tikslų vykdymą.
Tikimasi, kad Nyderlandų pirmininkavimo metu bus pasiekta pažangos svarstant ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reikalavimus 2021-2030 m. laikotarpyje. Taip pat Europos Komisija ketina pateikti komunikatą dėl transporto sektoriaus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo.
Kitas Lietuvai labai svarbus klausimas Nyderlandų pirmininkavimo metu yra oro kokybės srityje. Numatytas tolesnis 2013 m. pabaigoje Europos Komisijos pateikto pasiūlymo dėl oro taršos mažinimo tikslų 2020 ir 2030 metams nustatymo, siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos oro kokybės reikalavimus ir užtikrinti apie 50 proc. mažesnį aplinkos oro taršos poveikį žmonių sveikatai, svarstymas. Šiuo Komisijos pasiūlymu dėl naujos direktyvos į Europos Sąjungos teisę perkeliami Jungtinių Tautų Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Geteborgo protokole nustatyti 2012 m. atnaujinti taršos sumažinimo, palyginus su 2005 m. išmestu kieku, tikslai 2020 metams ir siūlomi ambicingi taršos sumažinimo tikslai 2030 ir vėlesniems metams. Europos Sąjungos Taryboje valstybės narės 2015 m. pabaigoje pasiekė bendrą požiūrį dėl šio Komisijos pasiūlymo ir iš esmės sutarė dėl joms priimtinų taršos sumažinimo tikslų. Nyderlandų pirmininkavimo metu Taryboje pradedami svarstyti Europos Parlamento pateikti šio Komisijos pasiūlymo pakeitimai ir tikima pasiekti reikšmingą šių svarstymų pažangą.
Dar vienas oro srityje aktualus, ypač po plačiai nuskambėjusio Volkswagen sukčiavimo, siekiant paslėpti tikrus gaminamų automobilių išmetamųjų dujų rodiklius, klausimas – reglamentų, nustatančių išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5/6) keitimas, siekiant nustatyti griežtesnius ir aiškesnius reikalavimus automobilių testavimui, techninės dokumentacijos su išmetamųjų dujų rodikliais kontrolei ir nustatyti privalomą automobilių testavimą realiomis važiavimo sąlygomis.
Siekiant Žiedinės ekonomikos pakete įtvirtintų atliekų tvarkymo tikslų, gamybos procese būtina efektyviai naudoti gamtos išteklius, didinti antrinių žaliavų panaudojimą. Tam svarbus savalaikis Europos Komisijos veiksmų plano iki 2019 m. įgyvendinimas, ypatingą dėmesį skiriant antrinių žaliavų, ypač plastiko standartų parengimui, pakartotiniam vandens panaudojimui, tikslinėms investicijoms pramonės sektoriui diegti mažaatliekes technologijas.
Lietuvos laikosi pozicijos, kad siūlomi perdirbimo, šalinimo sąvartynuose tikslai yra ambicingi ir be papildomų priemonių sunkiai įgyvendinami. Būtina papildomai nustatyti pereinamųjų laikotarpių kriterijus, skirti tikslinį finansavimą pramonės sektoriui skatinti efektyvesnį išteklių naudojimą ir didinti antrinių žaliavų panaudojimą gamybos procese, didinti perdirbamų produktų gamybą. Įgyvendinant žiedinės ekonomikos paketą būtinas indėlis Ūkio ministerijos dėl gaminio projektavimo, gamybos proceso standartų diegimo, mažaatliekių technologijų finansavimo, Žemės ūkio ministerijos dėl trąšų gamybos ir naudojimo reglamentavimo, vandens pakartotinio panaudojimo, maisto atliekų tvarkymo, Energetikos ministerijos dėl atliekų ir energetikos politikos sąsajų.
