Brangstanti darbo jėga ir smarkiai išaugusios kuro kainos statybos rangovams kelia grėsmę metus baigti dideliais nuostoliais. Lietuvos statybos konfederacijos (LSK) teigimu, viešuosiuose projektuose užsakovams nesutinkant tinkamai indeksuoti pabrangusių darbų, susidaro paradoksali situacija: kuo daugiau konkursų rangovas laimėjo ir kuo didesnį užsakymų portfelį sukaupė, tuo didesnė gali būti jo finansinė rizika. Konfederacija įspėja, kad valdžios institucijoms ignoruojant prašymus kompensuoti išaugusias medžiagų, mechanizmų ir darbo užmokesčio sąnaudas, statybų sektoriuje gali subręsti didelė krizė.
Šį perspėjimą patvirtina ir konfederacijos narių apklausa: net 89,7 proc. respondentų nurodė, kad sutartyse numatytas indeksavimo mechanizmas realiai nekompensuoja sąnaudų pokyčių.
Konfederacijos vadovas atkreipia dėmesį, kad labiausiai rizikuoja būtent tos įmonės, kurios šiuo metu vykdo daugiausia darbų.
„Rangovas, kuris šiandien turi didžiausią užsakymų portfelį, gali metus baigti su didžiausiu nuostoliu. Atlyginimus, kurą ir medžiagas jis moka šios dienos kainomis, o už darbus gauna pagal kainas, sutartas prieš metus ar dvejus. Kai beveik devyni iš dešimties mūsų narių sako, kad indeksavimas realaus pabrangimo nepadengia, turime kalbėti apie sisteminę problemą“, – sako LSK prezidentas Dalius Gedvilas.
Didelis užsakymų portfelis gali virsti dideliais nuostoliais
Įprastai laimėti konkursai ir ilgam užtikrintas darbas laikomi įmonės stabilumo požymiu. Tačiau, kai statybos vykdomos anksčiau sutartomis kainomis, o padidėjusios sąnaudos lieka rangovui, didelis užsakymų portfelis gali tapti finansine našta. Visuose objektuose vienu metu didėja atlyginimų, kuro, medžiagų ir subrangos išlaidos.
LSK vertinimu, tokioje padėtyje atsidūręs rangovas rizikuoja metus baigti su didele apyvarta ir dideliu nuostoliu. Problema itin aktuali nuo viešųjų užsakymų priklausančioms įmonėms: 48,3 proc. apklaustųjų nurodo, kad viešojo sektoriaus užsakymai sudaro daugiau kaip pusę jų šių metų apyvartos.
Naujų sutarčių planuojamą pelningumą iki 3 proc. nurodė 41,4 proc. respondentų, o 3–5 proc. – dar 24,1 proc. Taigi beveik du trečdaliai, arba 65,5 proc., planuoja ne didesnį kaip 5 proc. pelningumą. Tokia nedidelė atsarga gali būti greitai prarasta, kai sutarties vykdymo metu išlaidos auga, o pajamos už tuos pačius darbus nesikeičia.
Indeksavimo formulės nekompensuoja realaus pabrangimo
Konfederacijos teigimu, viešuosiuose projektuose rangovai susiduria su užsakovų atsisakymu indeksuoti faktiškai išaugusias sąnaudas arba su perskaičiavimu, kuris padengia tik dalį pabrangimo. Užsakovai remiasi sutartyse įrašytomis formulėmis, bendrais indeksais, jų taikymo slenksčiais ir peržiūros terminais. LSK vertinimu, šie mechanizmai nepakankamai atspindi konkrečiam projektui reikšmingą darbo užmokesčio, kuro, mechanizmų eksploatavimo ir medžiagų brangimą.
Ilgai trunka ir pats derinimas: susitarimas dėl indeksavimo po sutarties pasirašymo 31,0 proc. respondentų trunka nuo trijų iki šešių mėnesių, o 34,5 proc. – ilgiau kaip pusmetį. Kol vyksta derinimas, darbuotojams, tiekėjams ir subrangovams rangovas turi mokėti dabartinėmis kainomis.
Kai kainos peržiūra užsitęsia, įmonėms reikia papildomų apyvartinių lėšų, o nekompensuotas pabrangimas mažina jų finansinį atsparumą. Todėl, LSK vertinimu, indeksavimo klausimas turi būti sprendžiamas dar iki tol, kol rangovas susiduria su nemokumu ar projektas sustoja.
Specialistų stygius ir brangstantis kuras didina savikainą
LSK vertinimu, šiuo metu statybų sektoriuje kompetentingų specialistų stygius yra itin didelis. Trūksta statybos darbų ir projektų vadovų, inžinierių, sąmatininkų, betonuotojų, mūrininkų, montuotojų, suvirintojų ir technikos operatorių. Konkurencija dėl riboto darbuotojų skaičiaus didina darbo užmokestį: norėdamos išlaikyti patyrusius žmones ir pritraukti naujus, įmonės turi siūlyti didesnį atlygį, o tai didina statybos savikainą.
Apklausa rodo, kad darbo užmokesčio didėjimo per artimiausius 12 mėnesių tikisi 54 iš 58 respondentų, arba 93,1 proc. Augimą iki 5 proc. numato 55,2 proc., iki 10 proc. – 27,6 proc., daugiau kaip 10 proc. – 10,3 proc. apklaustųjų. Nepakitusių atlyginimų tikisi tik 6,9 proc.
LSK teigimu, smarkiai išaugusios kuro kainos papildomai brangina statybinės technikos ir mechanizmų darbą, medžiagų transportavimą bei logistiką. Kuro pabrangimas persiduoda ir tiekėjų bei subrangovų kainoms. Rangovas negali sustabdyti šio sąnaudų augimo vien todėl, kad viešojo projekto sutarties kaina liko nepakitusi.
Savo įmonės siūlomų rangos darbų kainų didėjimą per artimiausius metus prognozuoja 96,6 proc. respondentų. Tačiau naujų pasiūlymų kainų didinimas neišsprendžia jau prisiimtų įsipareigojimų problemos: ankstesnėmis kainomis sudarytus didelės apimties užsakymus reikia įvykdyti dabar.
Rangovų finansinė krizė brangiai kainuotų viešiesiems užsakovams
Net 96,6 proc. apklaustųjų teigia viešuosiuose konkursuose dažnai susiduriantys su, jų vertinimu, ekonomiškai nepagrįstai mažomis konkurentų kainomis. Konfederacija pabrėžia, kad užsakovas prisiima didelę riziką, jeigu mažiausią kainą ir pelningumą iki 3 proc. numatančio rangovo pasiūlymą vertina nepakankamai atsižvelgdamas į jo galimybes padengti sąnaudų augimą. Menkas planuojamas pelnas, nekompensuojamas brangimas ir vėluojantys mokėjimai gali kartu pabloginti įmonės mokumą.
LSK įspėja, kad ši problema gali išplisti už vienos įmonės ribų. Rangovams trūkstant lėšų, vėluotų atsiskaitymai su subrangovais ir tiekėjais, būtų sunkiau išlaikyti darbuotojus, o viešųjų projektų terminai taptų dar labiau pažeidžiami. Jei panašius nuostolius vienu metu patirtų daug įmonių, kiltų platesnės statybų sektoriaus krizės grėsmė.
Rangovo bankrotas turi pasekmių visam projektui. Statybos gali sustoti, užsakovui gali tekti organizuoti naują konkursą, ieškoti kito rangovo, įvertinti nebaigtų darbų būklę ir apmokėti statybvietės išsaugojimą. Naujas rangovas kainoje įvertins tuo metu galiojančius įkainius ir perimamo objekto rizikas. LSK įspėja, kad nepalankiu atveju galutinė statybos kaina gali išaugti keliasdešimčia procentų.
Rizika išlieka ir pradėjus eksploatuoti statinį: bankrutavus rangovui gali nebelikti veikiančios įmonės, kuri šalintų garantiniu laikotarpiu išryškėjusius defektus. Tuomet užsakovui tenka spręsti, kas atliks taisymus ir ar turimų garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo priemonių pakaks jų išlaidoms padengti. Todėl pirkimo rezultatas turėtų būti vertinamas pagal galimybę patikimai užbaigti statinį ir vykdyti garantinius įsipareigojimus.
Užsitęsę derinimai ir projektų trūkumai didina spaudimą
Rangovų finansinę padėtį sunkina ir kitos apklausoje įvardytos kliūtys: apyvartinių lėšų stygius, vėluojantys atsiskaitymai, nukeliami pirkimai, perteklinė dokumentacija bei rangovams perkeliama projektavimo klaidų atsakomybė. Užsakovų pateikiamų techninių darbo projektų ir techninių specifikacijų kokybės vertinimų vidurkis siekia apie 2,4 balo iš penkių.
Papildomų ar nenumatytų darbų pripažinimas ir suderinimas 34,5 proc. respondentų trunka nuo trijų iki šešių mėnesių, dar 17,2 proc. – ilgiau kaip pusmetį. Daugiau kaip 30 dienų vėluojančių mokėjimų dalis 13,8 proc. apklaustųjų viršija pusę gautinų sumų už atliktus darbus.
CPO LT sąlygos: mokestis, sulaikymai ir garantija vienu metu
Atskira našta tenka CPO LT katalogo pirkimų laimėtojams. Už sudarytas rangos sutartis taikomas 0,6 proc. mokestis nuo sutarties kainos arba pagal išrašytas sąskaitas, kai sutartis vykdoma dalimis. Vienas apklausos respondentas įvardijo 45 tūkst. Eur mokestį už pasirašytą sutartį, kituose atsakymuose minimos 15, 18 ir 20 tūkst. Eur sumos. LSK vertinimu, tokio dydžio mokesčiai yra neadekvatūs ir turi būti peržiūrėti, ypač esant vos kelių procentų planuojamam pelningumui.
Konfederacija taip pat pradėjo gauti narių pranešimus, kad CPO LT pateikiamose rangos sutartyse numatoma kiekvieną mėnesį sulaikyti nuo 5 iki 10 proc. ataskaitiniu laikotarpiu atliktų darbų vertės be PVM. Narių nurodomais atvejais šios lėšos rangovui neišmokamos iki projekto įgyvendinimo pabaigos. Taikant 10 proc. sulaikymą, dešimtadalis kiekvieno mėnesio atliktų darbų vertės be PVM lieka neapmokėta, nors atlyginimus, medžiagas, kurą ir subrangovų darbą rangovas turi apmokėti vykdydamas projektą.
Pasak LSK narių, kartu su mokėjimų sulaikymu reikalaujama pateikti ir banko ar draudimo bendrovės suteikiamą sutarties įvykdymo garantiją, kurios suma siekia 5 proc. visos sutarties vertės. Taigi rangovui tenka mokėti už naudojimąsi CPO sistema, pasirūpinti papildoma garantija ir finansuoti darbus, dalį už juos uždirbtų lėšų atgaunant tik projekto pabaigoje. Sulaikomi mokėjimai tiesiogiai mažina vykdant projektą prieinamas apyvartines lėšas.
LSK vadovas pabrėžia, kad šios sąlygos taikomos vienu metu, todėl jų poveikis rangovo finansams sumuojasi.
„Kai iš kiekvienos mėnesio sąskaitos sulaikoma iki dešimtadalio atliktų darbų vertės, o planuojamas pelnas siekia vos kelis procentus, rangovas faktiškai kredituoja užsakovą savo lėšomis. Be to, jis dar sumoka mokestį už naudojimąsi CPO sistema ir už sutarties įvykdymo garantiją“, – teigia D. Gedvilas.
LSK kelia klausimą: ko siekiama tokiomis kartu taikomomis konkurso sąlygomis ir ar jų bendra našta rangovui yra proporcinga? Konfederacijos vertinimu, užsakovo interesų apsauga neturėtų didinti rizikos, kad rangovui pritrūks lėšų projektui užbaigti. Kai darbų pabrangimas neindeksuojamas, o dalis mokėjimų sulaikoma, net ir didelį užsakymų portfelį turinčios įmonės finansinis atsparumas gali sparčiai mažėti.
Institucijų sprendimų reikia iki projektų sustabdymo
LSK ragina valdžios institucijas ir viešuosius užsakovus skubiai spręsti pagrįsto, dokumentais patvirtinto statybos sąnaudų pabrangimo indeksavimą. Kainų peržiūros mechanizmai turi laiku atspindėti projektui reikšmingus medžiagų, mechanizmų, kuro ir darbo užmokesčio sąnaudų pokyčius. Sprendimų atidėliojimas iki metų pabaigos ar rangovo finansinių sunkumų gali gerokai padidinti ir paties užsakovo išlaidas.
Lietuvos statybos konfederacija jau kelerius metus siekia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) patvirtintų standartizuotą rangos sutartį, kuri būtų privalomai taikoma viešuosiuose statybos darbų pirkimuose. LSK pabrėžia, kad tokia sutartis turi užtikrinti šalių lygiateisiškumą, aiškiai paskirstyti atsakomybę ir aprašyti praktines situacijas, kylančias vykdant projektus.
Ankstesnę tipinę statybos rangos sutartį VPT viešai pristatė 2022 m. Ji buvo derinama su socialiniais partneriais, tarp jų ir su Lietuvos statybininkų asociacija, siekiant subalansuoti šalių teises, pareigas ir rizikų pasidalijimą. LSK teigimu, po ilgų diskusijų suderintas variantas atestuotiems rangovams tiko, tačiau vėliau projektas buvo iš esmės pakeistas, o su dalimi naujų nuostatų rangovai kategoriškai nesutinka.
Konfederacija siekia, kad būtų patvirtintas ir privalomai taikomas subalansuotas standartas, aiškiai reglamentuojantis indeksavimą, projektavimo klaidų atsakomybę, papildomų darbų apmokėjimą ir terminų keitimą. LSK vertinimu, kol tokio standarto nėra, perkančiosioms organizacijoms lieka pernelyg daug galimybių pasinaudoti stipresne sutartine padėtimi ir neproporcingą riziką perkelti rangovui.
Konfederacijos vadovo teigimu, subalansuota sutartis padėtų keisti ir pačių užsakovų požiūrį į santykius su rangovais.
„Perkančiosios organizacijos, kviesdamos rangovus į viešųjų pirkimų konkursus, neturėtų pirkimo sutartyse taikyti diskriminacinių sąlygų. Užsakovas turi būti labiausiai sėkmingu projektoįgyvendinimu suinteresuotas statybos dalyvis. Tačiau praktikoje dažnai matome priešingą situaciją: siekis dominuoti, o ne bendradarbiauti statybos procese veda į aklavietę. Todėl net ir valstybei strategiškai svarbių projektų įgyvendinimas stringa, o sėkmės istorijas užgožia ginčai ir vėlavimai. Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybų ir „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo sunkumai turėtų ta pa pamoka, kodėl statybos procese būtinas bendradarbiavimas“, – pabrėžia D. Gedvilas.
LSK perspėja, kad rangovų prašymų indeksuoti pabrangusias sąnaudas ignoravimas gali subrandinti krizę, kurios kainą mokėtų ir statybos įmonės, ir valstybė. Laiku priimti sprendimai padėtų išsaugoti rangovų mokumą, užbaigti pradėtus viešuosius projektus ir užtikrinti statinių kokybę jų eksploatavimo laikotarpiu.
Apie apklausą
LSK metinė statybos sektoriaus dalyvių apklausa buvo skirta visiems konfederacijos nariams. Suvestinė parengta 2026 m. rugsėjo 28 d., joje pateikti 58 respondentų atsakymai. Rezultatai atspindi dalyvavusių įmonių patirtį ir lūkesčius, o ne reprezentatyvią viso sektoriaus statistiką. Pelningumo rodikliai reiškia naujose sutartyse planuojamą pelningumą, o ne įmonių uždirbtą grynąjį pelną. Indeksavimo klausimas apėmė rangos sutartis apskritai. CPO LT mokesčių sumos pateikiamos pagal respondentų nurodytus atvejus ir nėra oficiali visiems pirkimams taikoma riba. Viešųjų projektų situacijos ir galimos krizės vertinimai, įskaitant galutinės statybos kainos augimo scenarijų, pateikiami kaip LSK pozicija. Grafikai parengti pagal apklausos duomenis, išlaikant atsakymų kategorijas.
Apie Lietuvos statybos konfederaciją
Lietuvos statybos konfederacija vienija šešias specializuotas šakines asociacijas, statybos rangovus, statybinių medžiagų gamybos įmones, projektavimo ir techninės priežiūros įmones bei kitus statybos sektoriuje veikiančius statybos proceso dalyvius. Konfederacijoje susitelkusios pagrindinės šalies statybos organizacijos. LSK nariai atlieka du trečdalius visos statybos darbų apimties Lietuvoje.
