Aplinkos ministerija pabrėžia, kad rengiamos Statybos įstatymo įgyvendinimo tvarkos pataisos nesuteiks naujų galimybių gyventi loftuose ar kitose negyvenamosios paskirties patalpose. Reglamentavimas, atskiriantis gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, iš esmės nekeičiamas.
Ministerija šiuo metu rengia Vyriausybės nutarimo „Dėl statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimus. Jais siekiama sudaryti daugiau galimybių vykdyti ekonominę veiklą nepakeitus statinio ar jo patalpų paskirties. Tačiau šie pakeitimai nesusiję su gyvenimo loftuose įteisinimu ar palengvinimu, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.
Loftų klausimu naujų pokyčių nenumatoma
Aplinkos ministerija nurodo, kad teisinis reguliavimas, atskiriantis gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, taikomas jau seniai. Ministerija iš savivaldybių, kurios vykdo statinių naudojimo priežiūrą, nėra gavusi indikacijų dėl aktyvios problemos, susijusios su patalpų naudojimu ne pagal paskirtį. Todėl naujomis rengiamomis pataisomis gyvenimo loftuose klausimas nėra sprendžiamas.
Tai reiškia, kad negyvenamosios paskirties patalpos – pavyzdžiui, dirbtuvės, administracinės patalpos, loftai, poilsio patalpos ar kitos komercinės paskirties patalpos – savaime netampa gyvenamosios paskirties būstu.
Ministerija pabrėžia, kad pastatų paskirtys nustatomos ne formaliai, o siekiant užtikrinti, kad gyvenamasis būstas būtų statomas saugioje, sveikatai tinkamoje ir gyvenimui pritaikytoje aplinkoje.
Kodėl negyvenamosios patalpos negali būti prilyginamos būstui?
Naudojant negyvenamosios paskirties patalpas gyvenimui, gali kilti problemų, nes jas įrengiant nebuvo taikomi visi gyvenamosioms patalpoms keliami reikalavimai.
Tai gali būti susiję su higiena, tarša, triukšmu, priešgaisrine sauga, automobilių parkavimu ir socialine infrastruktūra. Pavyzdžiui, teritorijoje, kuri suplanuota kaip komercinė ar administracinė, gali nebūti numatyta tokio kiekio gyventojų aptarnavimui reikalingos infrastruktūros – vaikų darželių, mokyklų, gydymo įstaigų, želdynų ar parkavimo vietų. Todėl vien tai, kad negyvenamosios paskirties patalpa yra įrengta taip, jog joje patogu gyventi, savaime nereiškia, kad ji atitinka gyvenamajam būstui keliamus reikalavimus.
Jau gyvenantiems loftuose siūloma įvertinti paskirties keitimą
Aplinkos ministerija pripažįsta, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie šiuo metu gyvena ne gyvenamosios paskirties patalpose. Todėl, siekiant ateityje išvengti galimų problemų, tokių patalpų savininkams rekomenduojama įvertinti, ar konkrečiu atveju įmanoma pakeisti jų paskirtį.
Jeigu tai leidžia teritorijų planavimo ir kiti teisės aktų reikalavimai, paskirties keitimui gali būti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o pakeitimai turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Tai ypač aktualu žmonėms, kurie negyvenamosios paskirties patalpas įsigijo kaip būstą. Ministerija atkreipia dėmesį, kad prieš įsigyjant tokį nekilnojamąjį turtą verta įvertinti ne tik jo įrengimą, bet ir oficialią paskirtį bei galimybes ją pakeisti.
Pataisos skirtos ne loftams, o ekonominei veiklai
Rengiami pakeitimai aktualūs kitai problemai – ekonominės veiklos vykdymui patalpose, kurių paskirtis neatitinka planuojamos veiklos.
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Statybos įstatymo nuostatoms, institucijos, išduodančios leidimus kontroliuojamai veiklai, negali išduoti ar pratęsti leidimo, jeigu planuojama veikla neatitinka statinio ar patalpų naudojimo paskirties.
Dėl to su praktiniais sunkumais susiduria smulkieji verslininkai. Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties pastate šiuo metu gali būti sudėtinga gauti leidimą įrengti kirpyklą, manikiūro ar grožio saloną, veterinarinę gydyklą, o bitininkams – namuose sukti pardavimui skirtą medų. Patalpų paskirties keitimas gali pareikalauti papildomų investicijų, užtrukti arba tam tikrais atvejais apskritai būti neįmanomas. Aplinkos ministerija siūlo plėsti atvejų, kai ekonominę veiklą būtų galima vykdyti nepakeitus statinio ar jo patalpų paskirties, sąrašą.
