Partnerio turinys
Nors teisės aktai dar nenumato žaliųjų sąlygų prievolės sutartyse, praktikoje pastebima, kad šios sąlygos įtraukiamos į įvairias sutartis. Pavyzdžiui, būsto nuomos ar pastato statybos finansavimo. Tad ką svarbu žinoti apie šias sutartis ir jų sąlygas? Biuro „Triniti Jurex“ advokatė bei nekilnojamojo turto ir statybos praktikos grupės vadovė Olga Siomina dalijasi savo įžvalgomis.
O. Siominos specializacija – nekilnojamasis turtas, atsinaujinančios energijos infrastruktūra ir ESG, ypatingą dėmesį advokatė skiria žaliųjų sutarčių rengimui bei įgyvendinimui.
ESG (aplinkos apsauga, socialinė atsakomybė ir valdysena; angl. Environmental, Social, Governance) – trijų esminių tvarumo principų derinys, vis dažniau tampantis komercinių nuomos sutarčių dalimi. Žaliųjų sąlygų poreikis auga kartu su įmonių įsipareigojimais ir Europos žaliojo kurso tikslais prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
Kas yra žalioji nuoma?
Žalioji nuoma (angl. green lease) – nuomos sutartis, kurios pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad nuomojamos patalpos būtų naudojamos laikantis tvarumo principų. Tiek nuomininkas, tiek nuomotojas įsipareigoja tausoti gamtinius išteklius, mažinti energijos suvartojimą ir dujų išlakas.
Žaliosios sąlygos nuomos sutartyse: ką reikia žinoti?
Paprastai žaliosios sąlygos nuomos sutartyse skirstomos į toliau išvardytas pagrindines grupes.
- 1. Deklaratyvios nuostatos: sąlygos, kurios nėra teisiškai privalomos, bet rodo šalių įsipareigojimą siekti tvarumo tikslų, pavyzdžiui, mažinti dujų išlakas.
- Įpareigojančios, bet nesankcionuojamos nuostatos: tokios sąlygos nustato konkrečius įsipareigojimus, tačiau nesuteikia sankcijų už jų nevykdymą. Pavyzdžiui, nuomininkas gali būti įpareigotas teikti energijos suvartojimo ataskaitas
- Teisiškai privalomos nuostatos: tai griežčiausios sąlygos, už kurių nevykdymą taikomos konkrečios sankcijos. Pavyzdžiui, nuomininkas, atlikdamas patalpų remontą, gali būti įpareigotas naudoti tik ekologiškas medžiagas.
Esant kitos nuomos sutarties šalies siūlymui įtraukti į sutartį tam tikras aplinkosaugos sąlygas, svarbu įvertinti ne tik savo gebėjimą užtikrinti šių sąlygų laikymąsi, bet ir jomis nustatomą atsakomybę: ar tokios sąlygos suformuluotos konkrečiai, ar nesuteikia kitai šaliai galimybės jomis piktnaudžiauti, siekiant vėliau apkaltinti kitą sutarties šalį nuomos sutarties pažeidimu ir (ar) inicijuoti sutarties nutraukimą.
Kas finansuos aplinkosaugos iniciatyvas?
Sudarant nuomos sutartis ir įtraukiant žaliąsias sąlygas, svarbu aiškiai nustatyti, kas finansuos sutartyje numatytas aplinkosaugos iniciatyvas. Lietuvoje dažniausiai naudojamas komercinės nuomos standartas „Triple“ net numato, kad nuomininkas dengia su nuomojamu turtu susijusius tiesioginius (elektra, vanduo, šildymas), netiesioginius mokesčius (apsauga, administravimas, valymas), taip pat draudimo, nekilnojamojo turto bei žemės mokesčius. Toks modelis dažnai reiškia, kad ekologiškai svarbios iniciatyvos, kaip energijos naudojimas tik iš atsinaujinančių šaltinių ar dviračių stovų įrengimas, bus finansuojamos nuomininko lėšomis. Siekiant išvengti ginčų, rekomenduojama į žaliosios nuomos sutartis įtraukti nuomotojo pareigą konsultuotis su nuomininku dėl aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo ir pateikti pagrindimą, kaip jos gali būti finansiškai naudingos abiem šalims.
Kita vertus, žaliosios sąlygos gali numatyti įsipareigojimus ne tik nuomotojui, bet ir nuomininkui, pavyzdžiui, įrengti elektromobilių įkrovimo vietas. Taip pat gali būti įtraukta nuomininko teisė inicijuoti naujų aplinkosaugos priemonių įgyvendinimą, o nuomotojas turėtų įsipareigoti tokias iniciatyvas apsvarstyti ir tinkamai įvertinti. Tokiu būdu užtikrinama abiejų šalių interesų pusiausvyra ir aplinkosaugos tikslų siekimas.
Ateities perspektyvos
„Atsižvelgiant į didėjančią tvarumo svarbą, žaliosios sąlygos nuomos sutartyse taps vis patrauklesnės tiek nuomotojams, tiek nuomininkams. Šių nuostatų įtraukimas padės pasiekti įmonių tvarumo tikslus, sumažinti išlaidas bei padidinti komercinių pastatų vertę.
Žaliosios sąlygos nuomos sutartyse – ne tik mada, bet ir būtinybė, atitinkanti šiuolaikinės verslo aplinkos reikalavimus. Tinkamai įgyvendinant šias sąlygas, galima ir prisidėti prie aplinkosaugos, ir sukurti ilgalaikę vertę abiem nuomos sutarties šalims“, – sako advokatų kontoros „Triniti Jurex“ advokatė, nekilnojamojo turto ir statybos teisės praktikos vadovė O. Siomina.
