Sostinės Paupyje pristatytas paskutinis devintas unikalus meno kūrinys, kuris oficialiai užbaigė čia esančios atvirosios meno galerijos formavimo darbus. Iš kosmoso atskriejusį dangaus kūną primenantis menininko Lino Kutavičiaus darbas „Gyvybės akmuo“ įsikūrė netoli Vilnios, prie pat Paupio ir Užupio rajonus jungiančio tilto. Į šį ir kitus galerijoje esančius Lietuvos menininkų autorinius darbus „Darnu Group“ investavo 200 tūkst. eurų.
Gvildens gyvybės atsiradimo temas
„Naujausias mano darbas tęsia prieš metus Paupyje pastatytų šviečiančių „Riedulių“ liniją. Šiuo kūriniu noriu atskleisti fundamentalias gyvybės ir žmogaus atsiradimo temas. Ieškodami gyvybės akmenyje, mes kartu ieškome atsakymų, iš kur atsirado žmogus, kokia jo prigimtis, ir kas atsitiks po to, kai žmonija galų gale pati save sunaikins. Tikiu, kad kiekvienam praeiviui šis objektas atvers plačią erdvę interpretacijoms“, – pasakoja L. Kutavičius.
Menininko teigimu, akmuo buvo suformuotas iš epoksidinės dervos su specialiu pigmentu. Tokiu būdu buvo sukurtas dinamiškas ir žmogaus akiai neįprastas spalvų ir šviesų žaismas, kuomet akmuo reginčiojo akyse atrodo kaip judantis kokonas, atkeliavęs iš kosmoso. Anot menininko, akmuo organiškai įsilieja į aplinkos peizažą ir tampa natūralia jo dalimi, o geriau įsižiūrėjus galima pamatyti, kad jo viduje juda ir paslaptinga gyvybės forma, kviečianti stabtelti, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.
„Gyvybės akmenį“ lankytojai pamatys eidami nuo pagrindinės aikštės Vilnios link, prie Paupio-Užupio tiltelio.
Paupio meno galerija po atviru dangumi išsiskiria plačia žanrų įvairove. Be naujausio Lino Kutavičiaus kūrinio „Gyvybės akmuo“ ir prieš metus jo pristatytos šviesos instaliacijos „Rieduliai“, lankytojai čia gali išvysti Žilvino Landzbergo skulptūrą „Palmė“, Jurgio Tarabildos piešinį „Paupys“, Beatričės Mockevičiūtės skulptūrų seriją „Asukas“, Donato Jankausko-Duonio skulptūrą „Rytmetis“, Eimanto Ludavičiaus skulptūrą „Dobermanė“, Žygimanto Kudirkos kurtus pasivaikščiojimus alternatyvioje realybėje „Paupio gidai“ ir Akvilės Magicdustės darbą „Klaidžiotojų žemėlapis“.
