• Parametrinės, futuristinės architektūros įvaizdis
• Kokios yra dirbtinio intelekto galimybės architektūroje?
• „Midjourney“ programos pristatymas

Įsibėgėjus dirbtinio intelekto tobulinimui, atrandama vis daugiau būdų AI (angl. artificial intelligence) įrankius pritaikyti kasdieniame gyvenime, o taip pat ir įvairių profesionalų srityse. Neseniai populiarumu pasižymėjo „ChatGPT“ atvira AI programa skirta tekstų ir straipsnių kūrimui, nors iki tobulumo ir tikroviškumo dar laukia nemenkas kelias, tai jau piktina kai kuriuos rašytojus bei džiugina įprastus vartotojus, neturinčius rašytojo gyslelės. Architektūros lauke taip pat sulaukėme dirbtinio intelekto perlo – „Midjourney“ – AI programa, skirta generuoti vaizdus iš tekstinių aprašymų. Nors pagrindinė jos auditorija yra kasdieniai vartotojai, vis dažniau apie jos galimybes užsimenama ir tarp architektų.

„Midjourney“ – dirbtinis intelektas architektams

Kursas

„PAAcademy“, parametrinėje architektūroje specializuojanti platforma, siūlo supažindinimo su naujausia programos versija kursą, dviejų dienų dirbtuves „Midjourney 3.0“. Jas veda kanadiečių architektas-dizaineris Tim Fu, šiuo metu dirbantis Zaha Hadid studijoje Londone. T. Fu priklauso „ZH CODE“, kompiuterinių tyrimų grupei, kurios specializacija yra algoritminis projektavimas ir su tuo susiję projektų skaičiavimo tyrimai.

• 

• 

• 

Programa

Šios AI programos principinis veikimas yra tekstinių aprašymų konvertavimas į vaizdus. Plačioji auditorija mato tai kaip galimybę sukurti savo reikmėms įvairius plakatus, paveikslus ir kt., tačiau tai gali būti pritaikoma ir architektūrai. Apibūdinus norimą sceną, vaizdą, panaudojus atitinkamus raktažodžius galima paprastai, vos per kelias minutes sukurti neįtikėtinus architektūros objektus, interjerus ir net urbanistines struktūras. Nors „Midjourney“ nėra dar tobulai išvystytas ir dažnai dirbtinis intelektas gali netiksliai suprasti suformuluotą užduotį bei pridaryti įvairių loginių klaidų, vis dėlto jis gali būti plačiai panaudojamas inspiracijoms, eskizams ar net vizualizacijoms architektūros srityje.

„Midjourney“ kuria vaizdus atsispirdamas nuo tam tikros duomenų bazės, kurią galima patikrinti „Google“ paieškoje įrašius „clipfront“. Pirmoji nuoroda nukreipia į paieškos lauką, o surašius raktažodžius rasime vaizdus, kuriuos AI atrenka, sujungia ir tobulina savo kūrybiniame procese. „Midjourney“ veikia visomis kalbomis, tačiau didžiausia duomenų bazė yra sukaupta anglų kalba. Ši programa, kaip ir daugelis architektūros įrankių, turi savo siūlomus įkainius, tačiau ja galima naudotis ir nemokamai „Discord“ serveryje, kas atrodytų keistokai, kadangi esame įpratę, kad šią platformą daugiausia naudoja jaunimas, žaidimų entuziastai. Visgi ten galime tarsi bendrauti su dirbtiniu intelektu, pateikus tekstines užklausas, detalizuojant ir deformuojant pasirinktus vaizdus, šiek tiek keičiant tekstą ir eksperimentuojant su galimai patobulintais vaizdais. Tačiau toks naudojimas turi nemenką minusą – užklausos gali lengvai pasimesti aktyviame tūkstančių vartotojų pokalbyje.

• 

• 

Dirbtuvės

Online kurso metu Tim Fu pristato programos veikimo principus ir aiškina kaip ją galima panaudoti architektūros tikslais. Viskas prasideda nuo teksto kūrimo: aprašymas gali būti vos keli žodžiai, pora sakinių ar net ir visa pastraipa, tačiau esmė ne žodžių kiekyje, o jų tikslingume, panaudojime ir bendroje reikšmėje. Jeigu norime gauti geriausią rezultatą, turime suprasti, kad tai nėra tik keli žodžiai, tačiau jų kombinacijos algoritmas. Architektas atskleidžia kaip reikėtų bendrauti ir suprasti AI, kad jis galėtų mum pasitarnauti. Vėliau dirbtuvių dėmesys nukreipiamas į mokinių darbus, įvykdytas užduotis, eksterjero ir interjero kurtus pavyzdžius, o Tim Fu tuo metu aptaria kiekvieno darbo stipriąsias ir silpnasiąs puses.

• 

• 

Ateities požiūris architektūroje

Parametrinė, futuristinė architektūra tai tarsi utopinė vizija dar sunkiai besiveržianti į architektūros studijų kūrybines dirbtuves. Nors pasaulyje turime keletą įspūdingų tarsi iš ateities miestų ištrūkusių postmodernios, parametrinės architektūros pavyzdžių, visgi tai yra gana retas reiškinys, labiau primenantis vienetines miestų dominantes. AI programų pagalba galima kurti įvairius dizainus, tačiau daugiausia orientuojamasi į ateities viziją.

Toks stilius, arba tiksliau, kūrybos būdas, nėra itin populiarus Europoje, o ypač Lietuvoje. Mes esame įpratę prie istorinio konteksto svarbos, todėl itin šiuolaikiškos architektūros bruožai dažniau primena kino apie ateivius dekoracijas. Tačiau pasaulyje tai pagreitį įgyjanti tendencija ir vis dažniau ieškomi specialistai, kurie gebėtų kurti parametrinę architektūrą. Visgi tai nėra taip paprasta: architektūriniai įrankiai, programavimas ir skaičiavimas siekia kitą laiptelį, neužtenka architektams bazinių universiteto žinių, braižymo programų, o ypač atgyvenusio projektavimo būdo – piešimo ranka. Įmantrios, dažnai apvalios, lenktos formos, pasikartojantys sudėtingi elementai formuojami pagal algoritminius procesus, o ne tiesiogiai – tokiu būdu parametrai ir taisyklės nustato ryšį tarp projektavimo tikslo ir rezultato.

• 

• 

• 

Ar turime vietos konkuruoti?

Kokia išliekamoji architektūros kūrybos vertė, jeigu už mus viską padaro dirbtinis intelektas ir suprogramuoti nustatymai? Turėtume suprasti, kad dviračio iš naujo neišrasime, ar tai būtų žmogaus rankų kūryba ar dirbtinio intelekto. Bet kokios formos, spalvos, struktūros jau buvo kažkada sukurtos arba atrastos, jei ne kitų menininkų darbuose, tai bent gamtoje. Todėl svarbi pati kūrėjo mintis ir idėja, tai, kokią viziją norima perteikti, kaip gebama kombinuoti įvairias struktūras, linijas, funkcionalumą. Naujos technologijos tampa tik kelią palengvinančiu įrankiu, suteikiančiu kur kas daugiau galimybių.