Prislopintos šviesos, sumažintas šildymas – tokia šiandieninė daugelio biurų kasdienybė. Tad kyla natūralus klausimas – ar tai turės įtakos šiose patalpose dirbančių žmonių darbo efektyvumui?
„Vidaus patalpų mikroklimato kokybė yra labai svarbi tiek fizinei, tiek dvasinei mūsų savijautai. Didžiausią paros dalį praleidžiame namuose, antroje vietoje – mūsų biurai, tad kokiomis sąlygomis dirbame, tokių rezultatų galime tikėtis. Taupant energiją ir šildymo bei elektros išlaidas, būtina nepamiršti, kad patogios ir sveikos biuro patalpos gerina darbuotojų pasitenkinimą darbu ir jo produktyvumą“, – sako sako Dmitrijs Astašonoks, VELUX vadovas Baltijos šalyse.
Šiuo metu 36 proc. visų Europos dirbančiųjų yra biuro darbuotojai (tai yra daugiau nei 80 mln. gyventojų), Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse šis procentas taip pat labai panašus. Tad nors pandemija daugelį įpratino dirbti iš namų, visgi biurų pastatuose praleidžiame dar daug laiko, kartais – gal net daugiau nei namuose. Kokią įtaką savijautai ir sveikatai daro tiek namų, tiek biurų mikroklimatas atskleidžia kasmetinis VELUX „Sveikų namų barometro“ tyrimas.
Tinkamos darbo sąlygos – efektyvus darbas
Daugiau nei 80 proc. Europos biurų darbuotojų teigia, kad darbo patalpose beveik ketvirtadalį viso laiko temperatūrą būna per aukšta arba per žema. Tyrimai rodo, kad kai temperatūra biure aukštesnė kaip 23°C ir žemesnė nei 20°C darbo našumas gali sumažėti iki 10 proc.
Ne mažiau nei šiluma, svarbu ir tinkamas patalpų apšvietimas. Įvairūs tyrimai tvirtina, kad šviesios patalpos, vaizdai pro langą turi įtakos darbuotojų sveikatai ir gerovei. Dar geriau jei tai natūrali, pro langą sklindanti šviesa, o ne dirbtinis apšvietimas – ji ne tik didina darbo efektyvumą, bet ir padeda darbuotojams geriau jaustis. Tyrimai rodo, kad natūralios aplinkos (natūrali dienos šviesa, atidaromi langai) sukūrimas 18 proc. padidina individualų darbo produktyvumą.
Kitu tyrimu nustatyta, kad pro langą matomi vaizdai ir pagerėjęs patalpos apšvietimas žymiai pagerino skambučių centro darbuotojų darbo našumą, jie skambindavo 6–12 proc. greičiau, kai už lango matė geriausią įmanomą vaizdą palyginti su tais, kurie negalėjo mėgautis vaizdais. Kiti biuro darbuotojai, galėdami grožėtis geriausiu įmanomu vaizdu, psichinių funkcijų ir atminties testus atliko 10–25 proc. geriau nei tokių vaizdų nematantys kolegos.
Tačiau jau minėto „Sveikų namų barometro“ tyrimo duomenimis, 47 proc. darbuotojų savo darbo vietose nemato natūralios šviesos, taigi – ir jokių vaizdų pro langus.
Situacija dar suprastėjo šį rudenį, kai dėl labai objektyvių priežasčių turime sumažinti šildymą ir prigesinti šviesas. Tai dar labiau pasijautė patalpose, kur pagrindinis šviesos šaltinis – dirbtinė šviesa.
Darbo patalpų sąlygos reglamentuojamos įstatymais
Darbo patalpų oro temperatūros parametrus, jų vertes bei matavimo reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 69:2003 ,,Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“. Šiluminės aplinkos parametrų (oro temperatūros, santykinio drėgnumo ir oro judėjimo greičio) vertės nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją. Kuo darbas fiziškai sunkesnis, tuo žemesnė gali būti darbo patalpų temperatūra. Pavyzdžiui, šaltuoju metų laikotarpiu dirbantiems lengvą darbą nuolatinėje darbo vietoje temperatūra turi būti 21–25°C, vidutinio sunkumo darbo vietoje – 15–21°C.
Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ nustato, kad darbo stalo paviršiaus bendro apšvietimo apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 300 lx; o, esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas. Panašių nuostatų laikomasi ir Lietuvos higienos normoje HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“.
„Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į teisės aktus, kurie įpareigoja projektuojant, įrengiant ir prižiūrint apšvietimą darbo vietose laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Darbo patalpų ir darbo vietų natūralaus ir dirbtinio apšvietimo išmatuotos apšvietos vertės turi būti ne mažesnės kaip natūralaus ir dirbtinio apšvietimo mažiausios apšvietos ribinės vertės, pateiktos šioje higienos normoje. Mažiausios ribinės vertės nustatomos atsižvelgiant į regos darbų kategorijas, t. y. kuo tikslesni darbai, tuo didesnė turi būti darbo paviršiaus apšvieta“, – komentavo situaciją Valstybinės darbo inspekcijos DSS specialistė Rita Zubkevičiūtė.
Pasak pašnekovės, netinkama darbo patalpų temperatūra ar apšvietimas kelia darbuotojams įtampą ir stresą, gali didinti nelaimingų atsitikimų skaičių darbe.
Kaip padėti savo darbuotojams?
Taigi ne vienas darbdavys šią žiemą gali susidurti su galvosūkiu – kaip išgyventi taupant elektros ir šildymo išlaidas, ir kaip sudaryti savo darbuotojams tinkamas darbo sąlygas.
„Personalo išlaidos, įskaičiavus atlyginimus ir išmokas, paprastai sudaro apie 90 proc. įmonės veiklos išlaidų. Tad sąlyginai nedidelės investicijos į biuro aplinką, galėtų būti palankios darbuotojų sveikatai ir geresniam darbo efektyvumui. Įrodyta, kad biuro dizainas atsižvelgiant į tokius aspektus kaip patalpų oro kokybė, šiluminis komfortas, apšvietimas ir triukšmas turi daug įtakos darbuotojų gerovei ir jų produktyvumui“, – kalba D. Astašonoks.
Pasak pašnekovo, tai tikrai nereiškia siūlymų ignoruoti raginimus taupyti šviesą ir šilumą. Priešingai. Bet reikėtų atidžiai apsižvalgyti po biuro patalpas, galbūt pasikonsultuoti su architektais, kitais specialistais, kaip minimaliomis sąnaudomis galima geriau išnaudoti turimus resursus: įsileisti daugiau šviesos pro langus (gal tam patektų tiesiog pakeisti užuolaidas ar žaliuzes, patraukti šviesą užgožiančias spintas ar pan.), apšiltinti patalpas. Nedidelės investicijos gali padėti ne tik sutaupyti energiją, bet ir padėti palaikyti geresnę darbuotojų sveikatą, užtikrinti didesnį darbo našumą.
