Kauno rajono savivaldybė išmoko 2010 metų potvynio pamokas ir galimai stichinei nelaimei ruošiasi iš anksto. Trečiadienį vykusio Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje buvo aptartos priemonės, ką reikėtų daryti, jeigu vėl susidarytų ledų sangrūdos ir grėstų potvynis.

Grėsmė dėl tilto statybų

Pernai prasidėję naujo tilto prie Kleboniškio miško statybos darbai kelia nerimą Kauno rajono savivaldybės vadovams. Dėl pastatytų kolonų ir kitų atliekamų darbų itin susiaurėjo upės vaga. Stipriai paspaudus šaltukui Neryje pradėjo formuotis ledo lytys, todėl Savivaldybė nusprendė sušaukti skubų posėdį ir aptarti situaciją.

„Ledo lytys kai kuriose Neries vietose jau yra sustojusios ir tai kelia nerimą. Nesinorėtų, kad pasikartotų prieš 10 metų įvykusi situacija“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.

Už tilto projekto administravimą atsakingas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas pasakojo, kad prieš pradedant darbus, buvo atlikti hidrologiniai ir hidrogeologiniai tyrimai, tačiau projekte nėra numatyta apsauga nuo ledonešio.

„Projektuojant tokius objektus ir vykdant statybas nenumatome gamtinių sąlygų sukeliamų problemų. Manome, kad dėl statybų susiaurėjusi upės vaga neturėtų lemiamos įtakos galimam potvyniui. Žinoma, ekstremalioji situacija gali įvykti, todėl rangovas stebi teritoriją, nes jis taip pat suinteresuotas apsaugoti statybvietę“, – teigė N. Abukauskas.

Statybos darbus atliekančios bendrovės „Kauno tiltai“ techninis direktorius Vitalijus Popovas posėdžio metu tikino, kad įmonės darbuotojai atsakingai žiūri į galimas grėsmes.

„Teritoriją nuolat stebime. Šiuo metu ledų sangrūdos yra 200 metrų žemyn upe nuo mūsų statybvietės“, – pastebėjo V. Popovas.

Reikia būti pasiruošusiems

Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis įsitikinęs, kad reikia turėti veiksmų planą ir būti pasiruošusiems galimoms grėsmėms. „Kai ateis ledonešis – nebus kada galvoti ir skęs ne tik Radikiai, bet ir Kleboniškis“, – teigė jis.

Vicemeras kreipėsi ir į rangovus, kurie turėtų bendradarbiauti ir kartu su Savivaldybe ruošti planus. „Jeigu įvyks nelaimė, žmonės dėl patirtų nuostolių ieškos kaltųjų, juk gamtos neapkaltinsi“, – pabrėžė A. Nesteckis.

Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Rytis Velžys irgi atsimena dešimties metų senumo įvykius. „Neryje tada vanduo pakilo net 2 metrus ir tai įvyko vos per porą valandų“, – pasakojo R. Velžys.

Jo nuomone, labai svarbu prevenciškai stebėti pokyčius upėje, nes jau dabar prie tilto akivaizdžiai matomas vagos susiaurėjimas ir besikaupiančios lytys.

Darbų pasiskirstymas

M.Rikteris įsitikinęs, kad Savivaldybė turi parengti veiksmų planą dėl gresiančio potvynio.

Buvo nuspręsta kreiptis į aplinkosaugininkus ir išsiaiškinti, ar būtų duotas leidimas sprogdinti ledus ir ar tai nepakenks gamtai. Taip pat atlikti rinkos vertinimą, kur būtų galima įsigyti durpių ir kokiu būdu būtų galima jas išbarstyti ant ledo, kad lytys imtų korėti ir ištirptų upėje.

Rajono vadovai pavedė Priešgaisrinei saugos tarnybai visą parą stebėti upę ir užfiksavus grėsmes, iškart informuoti Administracijos direktorių.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius džiaugėsi, kad Kauno rajono savivaldybė atlieka prevencinį darbą ir kartu su rangovais žada bendradarbiauti bei suteikti visą reikiamą pagalbą Savivaldybei. Bendrovės „Kauno tiltai“ techninis direktorius V. Popovas patikino, kad upės teritoriją aplink tiltą stebės nuolat. Šiam tikslui planuoja įrengti stebėjimo kameras. Taip pat pažadėjo apie 1 km iki tilto upės vagos stebėti pasitelkiant dronus.

Savivaldybė paruoš gyventojų informavimo, įspėjimo apie grėsmes algoritmą.

Pavasarį pradės statyti pylimą

Savivaldybė primena, kad 2020 m. gruodžio 11 d. Kauno rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl Radikiuose (Domeikavos seniūnija) apsauginio pylimo statybos. Ši Neries pakrantės teritorija patenka į sniego tirpsmo ir liūčių potvynių grėsmės bei ledo sangrūdų sukeliamų potvynių grėsmės zoną.

Ši apsaugos nuo potvynio priemonė kainuos 1,241 mln. Eur, Savivaldybė tam skirs 93 tūkst. Eur, o likusią dalį sudarys Europos Sąjungos lėšos.

Projektas „Potvynių rizikos valdymas Radikių kaime, Kauno rajono savivaldybėje“ apsaugos apie 10,2 ha Radikių kaimo teritorijos. Tikimasi, kad iki minimumo sumažinus potvynių grėsmes, sklypų ir namų vertė didės, jie taps patrauklesni namų ūkiams ir verslams kurtis. Taip pat padidės Radikių, kaip rekreacinės teritorijos, vertė. Tačiau svarbiausia yra tai, kad gyventojams pavasarį, net ir po šaltos ir sniegingos žiemos, nebereikės baimintis, kad pasikartos 2010 m. scenarijus.